Ar Klaipėda turės europinį jachtų uostelį? (5)

Svarbu, Uostas ir jūra
Avatar photoMartynas Vainorius
2022-09-26

Uosto direkcijai judant į priekį su vadinamuoju pietinių vartų projektu, kai kurie miesto politikai nuogąstauja, kad Savivaldybės administracija gerokai atsiliks kurdama būtiną žemyninės dalies infrastruktūrą čia numatytam pramoginių laivelių ir jachtų uosteliui.

Pirmadienį miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu Uosto direkcijos atstovai pristatė minėtojo projekto eigą. Teigiama, kad jo projektiniai pasiūlymai jau patvirtinti, čia numatoma sukurti vandens infrastruktūrą 330 įvairių parametrų jachtų ir laivelių, akvatorijos gylis sieks 3,5 m – toks jis esą suderintas su buriuotojais.

Direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad erdvės didinti ateityje laivelių vietų skaičių yra, esą galima maksimaliai ir iki 500 laivų ten sutalpinti. Pontoninės prieplaukos jau bus projektuojamos pačio operatoriaus, kuris ateis į šį objektą po konkurso.

Pasak jo, dabar būtina susiplanuoti ir sausumą, kas jau yra miesto darbas. Vieno iš susitikimo metu meras ir administracijos direktorius esą direkcijai žadėjo, kad tai bus daroma.

Lapkritį uostininkai jau turėtų gauti geologinę ataskaitą ir projektuotojai ims rengti techninį projektą. Kitų metų rugpjūtį tikimasi turėti statybos dokumentą ir imtis statybų. Viso pietinių vartų komplekso statyboms gali prireikti trijų metų.

Vyriausiasis miesto architektas Marijus Mockus savo ruožtu paaiškino, kad šioje vietoje pirmiausiai reikia parengti vietovės lygmens bendrąjį planą, o pastarajam jau reikia architektūrinio konkurso. Tam jau esą ruošiami dokumentai, kad procesas kuo labiau lygiagrečiai eitų su uosto planais.

Komiteto nariui Vidmantu Dambrauskui pasiteiravus, ar šiame uostelyje tilptų ir iki 24 metrų ilgio jachtos, V. Paukštė patikino, kad įplaukimo vartai tam bus pritaikyti, o pirsus esą bus galima išsidėlioti bet kaip.

„Yra galimybė Klaipėdai pagaliau turėti tvarkingą europinį uostelį, viskas priklauso nuo mūsų, kaip suprojektuosime žemyninę dalį. Reikia pasikalbėti su savivaldybe apie žemyninės dalies terminus ir visus dokumentus”, – sakė V. Dambrauskas.

Elida Mantulovė savo ruožtu pabrėžė, jog reikia, kad ir vandentiekis bei kitos įmonės numatytų visų tinklų plėtrą savo planuose.

„Jei to nebus, stabdys projekto įgyvendinimą”, – sakė ji.

„Savivaldybė atsilieka, procedūros labai ilgos”, – konstatavo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė ir kaip galima pavyzdį, kuriuo būtų galima eiti, minėjo Drevernos uostelį.

Komiteto nariai bendru sutarimu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kad ši detaliai pristatytų savo veiksmus įgyvendinant šį projektą.

Atsakymai į “Ar Klaipėda turės europinį jachtų uostelį?”: 5

  1. Nonsensai parašė:

    – miesto pakraštyje, už garažyno, geležinkelių kelyno ir krovos terminalų pašonėje kurti jachtų uostą. Tokie statiniai ir investicijos, mažasis laivynas, jūrinis gyvenimas puošia pasaulio miestų centrus, o mes nugrūdame kažkur. Bet mūsų korumpuotame kaime …aišku geriau nors ten nei kaip dabar – niekur. Tik, šis absurdas sukurptas ir aukštesnio lygmens uosto bendruoju planu pavadinus įteisintas tam, kad privačios kompanijos Klasco, Bega, Grigeo, bei „valstybinė” įmonė Klaipėdos nafta galėtų miesto centre netrukdomai ir „teisėtai” darytis savo biznį ir tuo pat teršti miesto centrą nuodijant miesto žmones ir jų vaikus. Norint, kad situacija nors už dešimtmečio pasikeistų tam būtina, pradžiai, naikinti uosto bendrąjį planą kuris, beje ir draudžia tokiam jachtų, buriu uosteliui kada nors atsirasti centre – viskas tik krovai ir jos aptarnavimui. Jei vadinamės, kad gyvename teisinėje Valstybėje ir miestas skirtas visiems žmonėms gyventi, tai negali mieste galioti du bendrieji planai. Vienas turčiams ir aukštesnės galios. Kitas patvorio gyventojams. Ir tai dar didesnis mūsų kaimo paradoksas.

  2. Su tokiais sprendimais nebus niekada Klaipėda žalia parašė:

    Kai realiai užmiestyje, visiškame miesto pakraštyje pradedami „uostelių” ir „jachtklubų” kūrimo darbai, belieka paklausti, o kas bus su dabar viduryje miesto veikiančių Klasco, Bega, Grigeo, Paminėta, Klaipėdos nafta ir t.t. taršia veikla, tų įmonių teritorijomis? Tas įmones su jų l.taršiomis veiklomis reikia kuo skubiau iškelti iš miesto centro. O vietoj jų kaip tik ir turėtų kurtis kitos nekenksmingos ir miestui bei žmonėms draugiškos įmonės ir veiklos. Tie patys jachtklubai, kuriuos Klaipėda kažkodėl planuoja užmiestyje. Su jachtų uosteliais miesto pakraštyje niekada nebus Klaipėda tokiu žaliu, draugišku žmogui miestu, kaip kad Kopenhaga, Stokholmas, Helsinkis, Gdanskas ir kiti Baltijos jūros uostai.

  3. Svajoklis parašė:

    Gal tą viltis,nebus durniu motina,pažadai uosto direkcijos ir savivaldos,kažkaip neišpildomi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Uostas ir jūra

Ženkliai brangsta pietinio uosto galimybių studija

„Atlikus studiją paaiškėjo papildomų paslaugų įsigijimo būtinybė, t. y. reikalingos papildomos konsultavimo ir su jomis susijusios paslaugos”, – rašoma paviešintuose ...
2024-05-10
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto direkcija reiškė nepagrįstas pretenzijas latviams 

Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad Uosto direkcija buvo neteisi reikalaudama pinigų dėl neva Latvijos kompanijos BMGS netinkamai vykdytų įsipareigojimų. Teismą ...
2024-05-06
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Uosto direkcija išmokės 19,5 mln. eurų dividendų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia, kad pernai uždirbo 27,9 mln. eurų grynojo pelno ir už praėjusius metus valstybei išmokės ...
2024-05-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This