Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-10-18 |
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų atliko kasmetinę vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę.
Analizuojant 2022 m. ir 2020 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo pajūryje esančioje Mėguvos apygardoje, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. Per dvejus metus čia atsirado 3907-iais rinkėjais daugiau nei 2020 metais.
Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose. Rinkėjų daugėja Vilniuje esančiose Verkių, Naujosios Vilnios, Pilaitės-Karoliniškių, Pašilaičių, Antakalnio, Senamiesčio-Žvėryno apygardose. Kaune rinkėjų padaugėjo Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Balsavimo teisę turinčių asmenų skaičius didėja ir didžiųjų miestų priemiesčiuose esančiose Raudondvario, Medininkų bei Gargždų apygardose.
VRK rinkėjų sąrašą sudaro ir atnaujina remdamasi elektroniniais Gyventojų registro duomenimis.
Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.
Parašykite komentarą