Septintojoje Fotografijos šventėje – daug ukrainiečių darbų

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-11-07

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius lapkričio 11 d., penktadienį, 17.30 val. Klaipėdos parodų rūmuose pristato septintąją Fotografijos šventę. 18.20 val. fachverko salėje vyks pokalbis su Aleksandru Čekmeniovu (Ukraina). Susitikimo metu fotomenininkas pristatys savo naujausią fotografijų seriją „Kyjivo piliečiai“ („Citizens of Kyiv“).

Virgilijaus Skuodo nuotr.

Septintoji Fotografijos šventė pradedama pristatant išskirtines parodas: Mirono Zowniro (Vokietija) fotografijų parodą „Outlaw“, Aleksandro Čekmeniovo (Ukraina) fotografijų parodą „Lelijos“, Sergejaus Solonskio (Ukraina) fotografijų parodą „Nuojautų savęs veidai“, Klaipėdos fotografijos rezidencijos ukrainiečių kūrėjų parodą „Zefyras. Permainų vėjas“, Ukrainos fotografų parodą „Karinis amuletas“ ir virtualioje erdvėje pristatomą Virgilijaus Skuodo fotografijų parodą „Paskirstymo punktas“.

Pagrindinė šių metų šventės fotografijų paroda – Vokietijos fotografo Mirono Zowniro (Miron Zownir) paroda „Outlaw“ (liet. „Už įstatymo ribų“). Legendinis amerikiečių rašytojas Terry Southernas kažkada Zownirą pavadino „radikalios fotografijos poetu“. M. Zowniras – aštuntojo dešimtmečio pogrindžio kultūros ikona, įgijęs vieno iš labiausiai bekompromisių šiuolaikinių fotografų reputaciją. Jo egzistencialistinėje fotografijoje daugiausia dėmesio skiriama įvairių subkultūrų žmonėms. Autoriaus subjektas yra autsaideris, individualistas arba nelaimingo likimo žmogus.

Ukrainiečių darbai

Kai 1999 m. Aleksandrui Čekmeniovui pavyko gauti leidimą apsilankyti Ovručio kaimo (Žitomiro apskritis Ukrainos šiaurėje) psichiatrinėje ligoninėje, lydėdamas užsienio kolegą žurnalistą, jis, kaip įprastai, ėmė spalvota juostele fotografuoti ligoninės pacientų ir medicinos personalo gyvenimo sąlygas. Tačiau pojūtis, kad čia šis metodas nevisiškai veikia, privertė autorių tęsti paieškas. Atsakymą padiktavo įprastas portreto fotografavimo būdas, kurį ir pritaikė serijoje „Lelijos“ (1999). Čekmeniovas darbą prie šios serijos aprašo taip: „Ruošdamasis fotografuoti, staiga ant šaldytuvo pastebėjau ryškiai geltonų dirbtinių lelijų puokštę. Tada supratau, kokia turi būti serija. <…> Sodinau pacientus po vieną prie lango, daviau jiems tas dirbtines lelijas ir prašiau šypsotis.“

Sergejus Solonskis (g. 1957 m. Ukrainoje) – vienas iš Charkivo fotografijos mokyklos atstovų. Studijuodamas chemiją Charkivo valstybiniame universitete, jis lankė universiteto kino klubą ir pamažu susidomėjo fotografija. Jo fotografijų siurrealistinė maniera, sustiprinta pabrėžtu kūniškumu, rezonavo su kitų Charkivo mokyklos menininkų kūryba. Kai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje įsigalėjo skaitmeninė fotografija, Sergejus Solonskis nustojo kurti koliažus. Jis matė, kad analogiški, rankomis sukurti koliažai vis dažniau lyginami su „Photoshop“ grafika, todėl atrodė atgyvenę arba nevertingi. Be to, jis greitai įsisavino grafikos programinę įrangą ir naudojo ją savo jau skaitmeninėse nuotraukose, skirtose tik draugų, mėgusių ir sekusių fotografą „Facebook“ tinkle, ratui.

Dariaus Vaičekausko kuruojamoje grupinėje parodoje pristatomos keturių ukrainiečių fotografų: Sergejaus Melničenko (Sergey Melnitchenko), Andrejaus Lomakino (Andrey Lomakin), Stanislavo Ostrouso (Stanislav Ostrous) ir Aleksejaus Charejaus (Alex Charey) fotografijų serijos, kurias sieja karo Ukrainoje tema.

2014 m., po Euromaidano įvykių, Ukrainoje pradėjo rastis vis daugiau užtvarų, blokuojančių kelius. Stengdamiesi išvengti „tituškų“ provokacijų, aktyvistai konstravo įtvirtinimus iš padangų ir maišų, vėliau organizavosi į budėjimo būrius. Šis reiškinys tapo ne tik nuolatinio nerimo, kuriame šalis atsidūrė po revoliucijos, simboliu, bet ir pasirengimu gynybai.

Tuomet buvo sukurta pirmoji Sergejaus Melničenko fotografijų serijos „Karinis komisariatas“ dalis. Prasidėjus antiteroristinei operacijai Donbase, logiška tąsa tapo antroji autoriaus serijos dalis su dvyniais. Anksčiau šaukimas į kariuomenę buvo pokštų ir antausių priežastis, o dabar tai tapo tiesioginiu kvietimu į karą. Tai yra prakeikta paprastų vaikinų, kurių Ukrainoje yra milijonai, istorija.

Portretuose, padarytuose Mykolajivo miesto pakraščiuose, lyriškų peizažų fone, sukuriamas ypatingas kiemo gyvenimo romantizmas. Derinant dvi serijos dalis, bendras vaizdas tampa tarsi vaikų karo žaidimas, statant tvirtoves ir barikadas.

Andrejus Lomakinas savo fotografijos projekte „Amuletas“, kurtame 2015 m., po Rusijos invazijos į Krymą bei Rytų Ukrainą, nagrinėja ukrainiečių ginklavimosi temą.

Apie prasidėjusį karą Ukrainoje savo fotografijų serijoje kalba ir fotografas Aleksejus Charejus. Pastaruosius septynerius metus autorius yra tiesiogiai susijęs su fotografija – fotografuoja kūrybinėms agentūroms, vykdo savo asmeninius kūrybinius fotografijos projektus. Taip pat užsiima žmogaus teisių veikla, yra Kyjivo visuomeninės organizacijos „Vaiko teisių apsauga“ narys. Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Aleksejus nedvejodamas užsirašė į Kyjivo teritorinės gynybos gretas.

Kardinaliai pasikeitus gyvenimui, sudėtingose ir pavojingose situacijose jis fotografuoja aplinką, karo baisumus, jį supančius žmones bei ginklo brolius. Kiek leidžia dabartinė situacija, Aleksejus rodo ir savo naujausią fotografijų seriją „Asmeninis Vergilijus“.

Klaipėdos fotografijos rezidencijos kūrėjų paroda „Zefyras. Permainų vėjas“

Menininkų rezidencijų programos, kaip viena iš Klaipėdos kultūros strategijos krypčių, yra svarbios ne tik miesto gyvybingumui palaikyti, patrauklumui didinti, bet ir menininkams bei miesto bendruomenėms. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, siekdamas sukurti profesionalią kūrybinę erdvę ir stiprinti kūrybinių mainų platformą, nuo 2019 metų vykdo fotografijos rezidencijų programą. Į rezidencijas kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių fotomenininkai ar menininkai, savo kūryboje naudojantys fotografiją kaip mediją. Jų prašoma kurti su vietos kontekstu susijusiomis temomis, atsižvelgti į miesto specifiką ir aktualijas, skatinamas rezidentų bendradarbiavimas su vietos menininkais, jų įtraukimas į kūrybinius procesus. Šiais metais rezidencijoje lankėsi ir kūrė fotografės iš Ukrainos: Olia Koval, Julija Galeta ir Olesia Saienko.

Parodoje „Zefyras. Permainų vėjas“ pristatomi fotografių kūrybos rezultatai, kuriuose išreiškiamos dabartinės situacijos Ukrainoje refleksijos, asmeninės skaudžių patirčių interpretacijos.

Virgilijaus Skuodo „Paskirstymo punktas“

2019 m. pradžioje Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius Charkive organizavo Klaipėdos fotografų parodas. Jos buvo pristatytos šiuolaikinio meno centre „Yermilov Center“ bei galerijoje „Come In“. Šio vizito metu fotografas Virgilijus Skuodas turėjo galimybę susitikti su Ukrainos kariais savanoriais. Virtualioje parodoje pristatoma serija fotografijų, kuriose autorius užfiksavo Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) savanorių karių paskirstymo punktą Charkive. Parodą galima aplankyti čia.

Fotografijos šventės parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Parodas organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, partneris – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Parodos veiks iki gruodžio 11 d.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Pristatys Urtės Jasenkos parodos „Atmintis“ garso dienoraštį

Gegužės 17 d., penktadienį, Klaipėdos parodų rūmų „Juodajame kube“ veiks Urtės Jasenkos parodos „Atmintis“ garso dienoraščio instaliacija. Nuo 2023 m. ...
2024-05-17
Skaityti daugiau

Svarbu, Veidai

Su dviem vaikais 21-erių našle likusi ukrainietė gyventi nori Lietuvoje

21-erių metų Anastasija Kordopolova į Klaipėdą atvyko daugiau nei prieš metus, praėjusių metų vasarį. Jai teko bėgti iš Dniepropetrovsko srityje ...
2024-05-11
Skaityti daugiau

Svarbu, Veidai

Tomas Venclova: „Lietuviai neturėtų didžiuotis, kad yra paskutiniai Europos pagonys"

86 metų poetas, rašytojas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras Tomas Venclova galėtų būti puikiu pavyzdžiui daugeliui senjorų, kaip, sulaukus garbaus amžiaus, ...
2024-05-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This