Vytauto Didžiojo karo muziejuje tarp 60 tūkst. eksponatų saugomas ir vienas iš Tilžės akto originalų egzempliorių.
Ilgai manyta, kad dokumento originalas neišliko, nes pagrindiniai žinomi šaltiniai, liudiję Akto pasirašymo faktą, buvo 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai. Muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais. Todėl tikėtina, kad tai vienas iš 6 šio Akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės.
„Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. Lietuvos prie Didž. Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti“, – rašoma Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškime, kuris sutrumpintai vadinamas Tilžės aktu.
Aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. sukiltų Klaipėdos kraštas ir būtų prijungtas prie Lietuvos, o šiandien Lietuva galėtų vadintis jūrine valstybe. Pareiškimą pasirašė 24 signatarai: Jonas Vanagaitis, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Jokūbas Juška, Viktoras Gailius, Ansas Smalakys, Mikelis Lymantas, D. Kalniškis, Enzys Jagomastas, Liudvikas Deivikas, Emilis Bendikas, Mikelis Klečkus, Martynas Jankus, Kristupas Paura, Jonas Fridrichas Sūbaitis, Jurgis Arnašius, Jonas Užpurvis, Mikelis Reidys, Valteris Didžys ir Jurgis Margis.
Mažosios Lietuvos tautinė taryba norėdama, kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, nutarė Aktą įteikti Santarvės valstybėms ir taip jį paskelbti. 1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko Jonas Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado, todėl pasuko link Dancigo.
Yra žinoma, kad Dancige rado Danijos Raudonojo kryžiaus laivą. Tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio laivo-kreiserio kapitonu, įteikė jam 4 Tilžės akto egzempliorius su viltimi, kad jie bus perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams. Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti minėto Danijos laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos spaudoje.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio iniciatyva 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais.
Būkime sąžiningi, jei ne Tilžės aktas, jei ne aktyvūs mazlietuviai, kaip Jonas Vanagaitis, Erdmonas Simonaitis, kurie padėjo pamatus Galvanauskui veikti abiejų kraštų naudai. Filmas, kuris skirtas 1923 metų sukilimui turėjo būti apie Tilžės akto signatarus, apie dokumento perdavimą Europos visuomenei, valdantiems. Istorinė tiesa kažkur pasiklydo, kai kalbame apie 1923 metų sukilimą