„Energetinės ir ekonominės krizės sąlygomis turėti teigiamą veiklos rezultatą yra daugelio mūsų sektoriaus kolegų svajonė. Sprendžiant iš dabartinių duomenų, šiemet AB „Klaipėdos energija“ prognozės optimistiškesnės – tikėtina, kad metus baigsime „su pliusu“, uždirbsime apie 800 tūkstančių eurų pelno“, – uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamos AB „Klaipėdos energija“ pranešime spaudai cituojamas jos finansų direktorius Kęstutis Jonkus.

Pranešime akcentuojama, kad Lietuvos vartotojus centralizuota šiluma aprūpinantys tiekėjai, skirtingai nei kitos verslo sritys, negali uždirbti neribotų pelnų, nes energetikams pelno maržą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jeigu bendrovė uždirba viršpelnį, kitais metais atitinkamai mažinama šilumos kaina, kad klientai nepermokėtų už šilumą.

Prieš septynerius metus AB „Klaipėdos energija“ pradėjo mažinti gamtinių dujų naudojimą ir pasuko į atsinaujinantį kurą – pasistatė pirmuosius biokuro katilus. Dabar bendrovė naudoja jau 6 biokuro katilus, o metiniame kuro balanse biokuras sudaro 85 proc. Anot bendrovės, investicijos į biokuro katilų įrengimą, ekonomaizerius, absorbcinį šilumos siurblį ir kitus techninius patobulinimus leido ne tik stabilizuoti šilumos kainą, bet ir padeda uždirbti pajamas, parduodant nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL). Sumažinusi šilumos gamybą iš mazuto ir gamtinių dujų AB „Klaipėdos energija“ kasmet sutaupo taršos leidimus, kuriuos parduoda rinkoje. Planuojama, kad šiemet pajamos iš parduodamų ATL leis bendrovei metus baigti be nuostolių ir pasiekti akcininkų iškeltus tikslus.

Praėjusią savaitę „Atvira Klaipėda” pranešė, kad AB „Klaipėdos energija” valdyba nusprendė nepasinaudoti įstatyme numatyta teise pratęsti generalinio direktoriaus Antano Katino įgaliojimų antrai kadencijai ir skelbs konkursą šioms pareigoms užimti. Vienas iš minimų tokio sprendimo motyvų – esą netenkinanti įmonės finansinė situacija.