Nors prie senojo Mėmelio pilies bokšto pamatų darbininkų pastaruoju metu nematyti, Aldas Kliukas, čia darbus vykdančios UAB „Pamario restauratorius” direktorius, tikina, jog bokšto atstatymo darbai neatsilieka nuo grafiko.

Pasak jo, šiuo metu, išties, esama pauzės, nes pamatai baigti įrengti anksčiau laiko ir laukiama metalinių konstrukcijų pačiam bokštui statyti.

„Turbūt balandžio mėnesį pradėsime kolonas kelti”, – tikina direktorius.

Anot jo, pagal suderintą grafiką pamatai turėjo būti įrengti tik kovo mėnesį. Visus bokšto statybos darbus numatoma baigti kitais metais, nors 3,4 mln. eurų vertė sutartis su savivaldybe dėl šio objekto baigs galioti 2025 metų pavasarį.

Šiemet UAB „Pamario restauratorius” planuoja atlikti darbų už 1,5 milijono eurų, nors savivaldybė kol kas tam skyrė tik pusę milijono.

Pilies didžiojo bokšto pamatai ir pirmasis aukštas buvo atkurti dar prieš trejetą dešimtmečių. 2016 m. ta dalis buvo remontuojama – didelė dalis sutrupėjusių plytų buvo pakeistos į analogiško dydžio raudono molio plytas. Tačiau priėmus galutinį sprendimą bokštą atstatyti, pamatus reikėjo iš esmės kloti iš naujo.

Rangovą bokštui atstatyti savivaldybei rasti sekėsi sunkiai – viešojo pirkimo konkursas įvyko tik iš trečio karto. Pirmuosius du konkursus teko nutraukti, nes potencialiems rangovams savivaldybės numatytas finansavimas pasirodė esąs per menkas. 

Miesto politikams priėmus politinį sprendimą atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas pagal UAB „Uostamiesčio projektas” parengtą projektą, visuomenėje yra įvairių nuomonių.

Vieni mano, kad atkurto bokšto vertikalė gali pagyvinti senamiesčio panoramą, tapti vienu iš Klaipėdos miesto simbolių, paskatinti visos piliavietės atkūrimą. Kiti mano, kad pirma reikėtų susitarti dėl visos piliavietės regeneravimo principų.

ISTORIJA

Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų  – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.