Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energija” valdyba nusprendė kovui nustatyti 7,87 ct/kWh siekiantį tarifą. Jis bus dešimtadaliu mažesnis nei galiojantis vasarį (8,76 ct/kWh), o lyginant su praėjusių metų kovu kainos šuolis jau sieks tik 8 proc. (tada galiojo 7,28 ct/kWh tarifas).

Kaip pirmąjį šio pavasario mėnesį Klaipėda atrodys didžiųjų miestų kontekste vis dar nėra aišku – trečiadienio rytą savo tarifų dar nebuvo paskelbusi „Kauno energija” ir Šiaulių šilumininkai. „Vilniaus šilumos tinklai” skelbti kainą irgi delsė – antradienį popiet ji dar nebuvo paviešinta. Dabar jau skelbiama, kad vilniečiai mokės trečdaliu mažiau nei pernai kovą – tarifai atitinkamai siekia 6,97 ir 9,98 ct/kWh.

Tuo metu Panevėžyje kovą fiksuojamas veidrodinis variantas – šiluma palyginti su 2022-ųjų kovu brangsta trečdaliu (tarifas didėja nuo 6,27 iki 8,15 ct/kWh).

„Klaipėdos energijos” nustatyta kaina yra didesnė nei šalies vidurkis. ​Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, jis siekia 7,83 ct/kWh .

Klaipėdoje svarbų vaidmenį vaidinančių nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) vidutinė šilumos kaina per metus paaugo 6 proc. – nuo 4,15 iki 4,4 ct/kWh.

Praėjusį kovą uostamiesčio NŠG sektoriuje buvo fiksuota netipinė situacija – pigiausią šiluma tada buvo gaminta pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katiluose (3,91 ir 4,11 ct/kWh). O šį kovą vėl fiksuojama įprasta tendencija, kai tokia energija yra brangiausia tarp NŠG – 4,66 ct/kWh.

Pigiausią šilumą – po 3,94 ct/kWh – kovą tieks ją iš atliekų gaminanti „Gren Klaipėda”. Tačiau šį tarifą, kuris yra 5 proc. mažesnis nei pernykštis, įmonė taikys tik 58 proc. savo pasiūlytos šilumos. O likusią dalį ji parduos po 4,61 ct/kWh – 11 proc. brangiau nei pernai.