Kovo 20-oji pažymima kaip Pasaulinė žemės diena, išreiškiant susirūpinimą Žemės ir žmogaus rytojumi. Ši diena ir pavasario ekvinokcija – lygiadienis, kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties trukmė susilygina. Šiais, 2023 metais, šis stebuklingas gamtos reiškinys Lietuvoje vyks kovo 20 d. 23.24 val.

wallpaperflare.com iliustracija

1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė kaip šventę žmonijai ir pavadino Pasauline žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė prisijungti prie šios iniciatyvos, todėl Lietuvos  Aukščiausioji Taryba 1992 m. kovo 13 d. m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Jau 11-ti metai, kai daugiau kaip 100 miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ir pedagogų kovo 20 dieną renkasi į Uosto direkciją. Čia mokinai, būdami arčiau jūros, gali daugiau sužinoti apie mūsų valstybės jūrinę istoriją, Be to, Uosto direkcija globoja Gamtos bičiulius. Į direkciją noriai renkasi miesto moksleiviai. Iškilmingai keliama Žemės vėliava. Ją šiemet iškels Jūrų kadetų mokyklos moksleiviai.

Gamtosauginio forumo dalyviai diskutuos apie savo miesto Klaipėdos ekologinę situaciją, savo atliktuose tiriamuosiuose darbuose-pranešimuose skelbs aktualiausias gyvenamosios aplinkos problemas, diskutuos ir kaip jie galėtų dalyvauti jų sprendime… Jaunieji Gamtos bičiuliai, padedant pedagogams, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojams stengsis praturtinti savo ekologines žinias, išsiugdyti tokias vertybines nuostatas kaip nevartotojišką požiūrį į gamtą, juk tie, kurie dabar sėdi mokyklos suole, po 10-15 metų pamatys tai, kas buvo neatsakingai gamtos požiūriu padaryta..

Per pavasario lygiadienį iškeltos plazdančios Žemės vėliavos suteikia galimybes žmonėms stabtelėti, pamąstyti apie ryškius lokalinius ir globalinius neigiamus pokyčius Žemėje, Žmonių planetoje. Žemė – mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, gydo, auklėja…. Tačiau Žmogus vis didina konfliktą su savo gyvenamąja aplinka. Jis vis į Žemę graužiasi kaip trandis į obuolį, stengiasi iš jos pasiimti akmens anglį, naftą, dujas, kitas sau naudingas iškasenas, o Žemei grąžina kenksmingas atliekas, užterštą orą ir vandens telkinius. Sukelia pavojingą Žemei ir Žmogui „šiltėjimo efektą“. Jau teršiamas kosmosas, kėsinamasi į dangaus kūnus. O Raudonoji knyga nuolat storėja, į ją įrašomi nueinantys į nebūtį gyvūnai, paukščiai bei augalai.

Jei žmogaus elgesys nesikeis, į Raudonąją knygą turės įsirašyti Homo sapiens (protaujantis žmogus), tik žodį protaujantis turės parašyti kabutėse, nes kur, žmogau, buvo tavo protas, kad save pasmerkei nebūčiai?

Covid-19 pandemija viską pakeitė iš esmės – privertė net jaunimą susimąstyti apie ateitį. Pasaulyje vyksta karai, buvo daug finansų krizių, gamtos gaisrų, maisto trūkumo ir migracijos bangų, taip pat vietinių ir sezoninių epidemijų. Tačiau dabartinė žmonijos karta iki šiol nebuvo susidūrusi su tokia pandemija. Ji išplito visame pasaulyje, paveikė milijonus, o gal ir milijardus žmonių, įkalino visuomenes, buvo uždarytos valstybių sienos ir sustabdyta daugybės sektorių veikla. Ir tai atsitiko vos per kelis mėnesius. Iškilo milžiniškas ŽMOGAUS IR ŽEMĖS konfliktas. Ar jį galima išspręsti?

Kas ir kieno turėtų atsiprašyti už tai, kad mūsų gimtajame mieste paskutiniais metais pablogėjo gyvenamosios aplinkos kokybė?

Vis dažniau mokslo darbuotojai, ekologijos specialistai Klaipėdą įvertina labiausiai užterštu iš visų Lietuvos miestų ekologiniu požiūriu. Ir ne tik. Klaipėdai skiriama PIRMA vieta ir už miestiečių blogą sveikatą. Nejauku sužinoti, bet pirmaujame ir pagal didžiausią gyventojų mirčių skaičių…

Paskutiniai metai buvo katastrofiškai pavojingi gamtinei aplinkai. Teršimo faktai turėtų sukelti miestiečių susirūpinimą. Net 9 metus įmonė „Grigeo Klaipėda” plukdė nevalytas gamybinio proceso nuotekas į Kuršių marias. Dešimtys kartų dėl įvairių priežasčių (nusikalstamų) į Dangės upę tekėjo naftos ir kitomis cheminėmis medžiagomis užterštos nuotekos. Oro tarša daugeliui gyventojų nuodijo ir nuodija jų gyvenimą.

Nuolatinė oro tarša pažeidė net žemę, dirvožemį net šalia mokslo įstaigų. Įvairūs kiti dažni aplinkos taršos pranešimai nesustoja…

Mūsų gyvenamosios aplinkos kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių sąmoningumo. Ekologinis mąstymas turi prasidėti kiekvieno mūsų namuose. Tėvų atsakomybė už meilės gamtai skiepijimą vaikams yra didžiulė. Privalome suvokti civilinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą.

Gerai, kad vis daugiau atsirandančių mieste nevyriausybinių organizacijų, gamtosaugos savanorių liudija, kad po truputėlį miestiečių domėjimasis savo gyvenamosios aplinkos kokybe gerėja.

O kas ta gyvenamoji aplinka? Šiuose žodžiuose telpa ir oras, kuriuo kvėpuojame, ir vanduo, kurį geriame, kuriame maudomės, ir maistas, kurį valgome, ir atliekos, kurios susidaro mūsų gyvenime. Nepamirškim ir žemės, ir žolės šalia asfalto, ir medžių, paukščių.

Ypač didelė atsakomybė už mūsų miesto sveiką, švarią, gražią aplinką, tenka miesto vadovui merui, savivaldybės tarybos nariams.

Aplinkos apsaugos klausimų sprendimas yra kolektyvinis procesas. Kad šis procesas vyktų efektingai, valstybė, miesto bendruomenėms ateina į pagalbą. LR Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę gyventojams turėti vietos valdžią – savivaldybės tarybą. Tarybos nariams suteikiama viešojo administravimo teisės ir pareigos. Klaipėdiečiai turi 31 Tarybos narį. Formuoti ir vykdyti miesto aplinkos apsaugos politiką išrinkti miestiečių savivaldybių tarybos nariai pasižada išsakydami savo priesaiką: „Aš ,( vardas pavardė),  prisiekiu gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Telaimina mane Dievas.“.

Esame įdomiame laike. 2019-2023 m. Savivaldybės tarybos kadencija baigiasi. Greitai, vos parskridus į tėvynę gandrams, pradės dirbti miestiečių išrinkta nauja savivaldybės taryba.

Reiktų pagalvoti, ar mums, miestiečiams, nereiktų atsiprašyti už savo miesto Klaipėdos sveikatos bloginimą?

Ar 2019-2023 m. miestui vadovavęs meras ir 31 savivaldybės nariai įvykdė savo PRIESAIKĄ klaipėdiečiams? Gal reiktų išgirsti ir jų nuomones, o gal ir atsiprašymus?

Stabtelėkime. Neįsibėgėkime tiek, kad nepamatytume, kaip dažnai kenkiame savo miestui, miestiečiams.

Sustokime, pagalvokime – ar mes padarėme viską, kad galėtume džiaugtis savo miestu ir juo didžiuotis.