Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje (Nyderlandai) išrašė arešto orderį. Formaliai – už karo Ukrainoje metu pagrobtus okupuotose teritorijose ukrainiečių vaikus. Kai kurie Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad tokių vaikų – apie pusantro šimto tūkstančių. Daugiausiai iš Pietų ir Pietryčių Ukrainos regionų. Pirmiausiai – pirmaisiais karo mėnesiais užimto Mariupolio miesto (iki karo jame gyveno beveik pusė milijono žmonių).

Tačiau vaikų grobimas prasidėjo daug anksčiau nei 2022 m. vasario 24 d. Rusijos valdžia procesą vystė nuo pat 2014-ųjų, kada Maskvos remiami Donbaso regiono separatistai dviejose Ukrainos srityse sukėlė ginkluotą maištą.

Arešto orderis verčia Vladimirą Putiną raupsuotuoju politiku, kuriam ne kiekvienas ir mažos šalies lyderis norės paspausti ranką. Kinijos komunistų beigi šalies lyderis Xi Jinpingas šią savaitę Maskvoje dėl to buvo labai laukiamas. Vladimiro Astapkovičiaus („Ria Novosti”) nuotr.

Įdomu tai, kad karo nusikaltimus Ukrainoje tiriantis TBT kol kas skeptiškai reagavo ir nepatvirtino, tarkime, tokių garsiai skambančių veikų kaip „genocidas”, „sąmoningai naikinama civilinė infrastruktūra” ar „kariškių nusikaltimai okupuotose teritorijose”. Tačiau vaikų grobimo arba „transformacija į kitą pilietybę” (taip švelniau problemą mėgsta vadinti Maskvos propagandininkai) virto oficialiais įtarimais su tarptautiniais arešto orderiais p. Putinui ir Rusijos vaikų teisių „ombudsmenei” Marijai Belovai-Lvovai.

Išgirdę šią žinią akylesni stebėtojai netruko prisiminti vieną protokolinį propagandinės Rusijos televizijos siužetą, kuriame rodoma, kaip p. Belova-Lvova pristato p. Putinui savo veiklą, dėkoja jam už galimybę (Kremliaus šeimininkas šia tema pasirašė net du savo įsakus) rusams „išgelbėti” įsivaikinti ukrainiečių vaikus, prisipažįsta vieną vaiką įsivaikinusi pati, o p. Putinas pritariamai linksi galva.

Tačiau, ko gero, ne šis siužetas, o daug rimtesni dalykai – tokie, kaip minėti įsakai – paskatino TBT pirmąsyk istorijoje išrašyti arešto orderį branduolinės valstybės vadovui (iš viso tokių orderių buvo apie tris dešimtis). Ir maždaug 160-170 Ukrainos piliečių kreipimaisi į Jungtines Tautas (JT) dėl konkrečių faktų.

Į žinią mėgino sureaguoti Rusijos atstovas JT Vasilijus Nebenzia, kuris pareiškė, esą rusai pasiruošę vaikus grąžinti, jeigu bus atitinkamai kreiptasi ir būsią užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos. Tačiau problema ta, kad nėra jokio registro, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kiek vaikų buvo išvežta iš Ukrainos nuo 2014 m. pradžios.

Ponia Belova-Lvova taip pat sukruto veikti trečiadienį paskelbusi, kad jos įstaigos pastangomis iš Sirijos (kurią rusų aviacija kelis metus lygino su žeme) į tėvynę parvežta kelios dešimtys vaikų – Rusijos piliečių.

Ponui Putinui dėl jo statuso yra sunkiau. Arešto orderis verčia jį raupsuotuoju politiku, kuriam ne kiekvienas ir mažos šalies lyderis norės paspausti ranką. Kinijos komunistų beigi šalies lyderis Xi Jinpingas šią savaitę Maskvoje dėl to buvo labai laukiamas. Nes turėjo izoliacijos barjerus pralaužti žiniasklaidoje. Daugelis p. Putinui oponuojančių Rusijos politikų jau pavadino šį vizitą „suvereno išvyka pas vasalą”.

Vakarams dėl karo Ukrainoje paskelbus Maskvai sankcijas, Rusija ekonomiškai tapo ir ateityje dar labiau taps visiškai priklausoma nuo Kinijos.

Nors tokie politologai kaip Andrejus Piontkovskis gal prieš dešimtmetį kalbėjo apie grėsmę, kad Rusija prie p. Putino nukris į Kinijos glėbį, šios prognozės visu bjaurumu tikrove tampa kaip tik dabar.

Rusijos ir Kinijos lyderiai pasirašė keturiolika dvišalių politinių dokumentų. Tarp jų yra beveik egzotiškų. Tarkime dėl bendros televizijos produkcijos gamybos, glaudesnio informacijos agentūrų TASS ir „Xinhua” bendradarbiavimo, bendro Rusijos Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro išteklių eksploatavimo, valstybės kontroliuojamų įmonių bendradarbiavimo…

Ponas Xi Maskvoje sakė tikįs, kad kitąmet Rusijos žmonės perrinks naujai kadencijai p. Putiną. Ir išvyko linkėdamas savo partneriui „saugoti save”. Tiesa, p. Xi Kremliuje, atrodo, nepažadėjo tiekti kinų gamybos ginkluotės (Rusija šiuo metu į frontą Ukrainoje ėmė siųsti XX a. penktajame dešimtmetyje sukurtus tankus T-45 ir T-55), tačiau karo Ukrainoje kontekste atvirai stojo Maskvos pusėn.

Įdomu, kaip į tai reaguos Kinijos komunistų simpatikai Lietuvoje – Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis ar Gitanas Nausėda? Taip pat oficialaus Pekino rėmėjai Europoje…

JAV gana griežtai komentavo susitikimus Maskvoje. Už ginkluotės tiekimą Rusijai Vašingtonas pagrasino žiauriais smūgiais Kinijos ekonomikai.

O p. Xi po vizito Maskvoje dar žada paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui. Ar beturi ką pasakyti?