„Iš šalies žiūrint, regis, šis paminklinio medelio sodinimas yra tik dar vienas įvykis, susijęs su Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečio renginiais. Vis dėlto manau, kad tai – neeilinė akcija. Šimtmetis yra gili, prasminga šventė. Širdyje norėčiau, kad šis pasodintas ąžuoliukas primintų apie didžiausią svarbą Lietuvai, Klaipėdos kraštui ir miestiečiams, klaipėdiečiams, kurie šalia gyvena, turėjusį istorinį įvykį. Galima pasakyti, kad Klaipėdos krašto susijungimas su Didžiąja Lietuva leido Lietuvai tapti valstybe“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, penktadienį dalyvavęs vadinamojo Šimtmečio ąžuolo sodinimo akcijoje Smiltynėje.
Šio ąžuoliuko sodinimas – tradicijos tąsa. Tai jau ne pirmas įvairioms sukaktims ar asmenims skirtas medis Smiltynėje. 1900-ųjų Smiltynės turistinėje schemoje pažymėtas augęs bei sunykęs Kaizerio Vilhelmo ąžuolas. 1934 m. prie tako į paplūdimį buvo pasodintas pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 60-mečiui skirtas ąžuolas, kurį surado šios akcijos sumanytos žurnalistas kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.
2019-aisiais Smiltynėje buvo pasodintas Prezidento institucijos šimtmečiui dedikuotas medis. Tokiu būdu pietinėje Smėlio karčemos kopos papėdėje, kur kadaise buvo miško parkas, formuojama vardinių medžių aplinka.
Ąžuoliuko sodinimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Miškų urėdijos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karinių jūrų pajėgų atstovai, miesto politikai bei kiti Klaipėdos krašto istorijai neabejingi gyventojai.
Po ąžuolo šaknimis įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, jo vietą žymi specialus ženklas.
Na ką galiu pakomentuoti, kad šis 100 garbių žmonių vieną ąžuoliuką pasodino, patys net duobės neiškasdami. Tai gal geriau būtų kokį šimtą ąžuoliukų šimtamečio jubiliejui pasodinę. Bet manau Meras supras, kad medžius ne vien saugoti reikia, bet juos būtina ir pjauti ir vėl atsodinti.