Gyvename kaip Vilniuje – skęstame šiukšlėse. Būtent toks vaizdas pasitinka Žolynų gatvės gyventojus jau daugybę metų, tačiau negydoma liga progresuoja ir įvažiavimo teritorija tarp Senvagės/Žolynų gatvės kvartalo ir SB „Baltija“ jau tapo neoficialiu šiaurinės miesto dalies sąvartynu.

Skaitytojo nuotr.

Dabar yra XXI amžiaus antrasis dešimtmetis – žmonija išmoko atauginti funkcionuojančias žmogaus kūno dalis, ruošiamės kolonizuoti Marso planetą, tačiau įsivesti paprastą tvarką ir priežiūrą dėl mažo miesto šiukšlių, vis dar yra neįmanoma misija. Kitaip tariant – apgailėtina darbo kokybė, už kurią mokame ne taip ir mažai.

Situacija paprasta – šioje vietoje pastatyti atliekų konteineriai Sodų bendrijos „Baltija“ gyventojams. Nors dauguma šių namų turi „gyvenamojo namo“ statusą, tvarka kur kiekvienas namas turėtų savo asmeninius konteinerius kol kas toli nuo realybės.

Pakeliui šiukšles noriai meta ne tik sodų ar Žolynų kvartalo gyventojai – itin dažni atvejai, kai čia „išsituštinti“ užsuka kitų teritorijų rezidentai, važiuojantys Kretingos gatve. Galimai tai net ne Klaipėdos miesto, o jau rajono gyventojai. Vieta, nuo Kretingos gatvės, traukia akį būtent kaip mini-sąvartynas, todėl šiukšlės metamos net ne į šiukšlių konteinerius, o bet kur, aplink juos. „Žaliosios“ atliekos, padangos, statybinės medžiagos, į stiklo konteinerį netelpantys šiltnamių stiklai – čia primėtyta absoliučiai visko, kai vos už kelių metrų nuo sąvartyno įrengta vaikų žaidimo aikštelė, kuri nors ir atnaujinta, tačiau nei vienas tėvų nenorėtų ten palikti žaisti savo atžalų. Ar tai nesikerta su elementariomis higienos normomis?

Prasidėjus šiltiems orams kaip ir kiekvienais metais nuo tų 5 buitinių atliekų + 3 rūšiavimo konteinerių susidaro nepakeliama smarvė. Vėjas plaiksto šiukšles po gretimus kiemus.

Skaitytojo nuotr.

Gyventojai ne kartą prašė savivaldybės bei KRATC pasirūpinti ne tik susidariusių atliekų išvežimu, bet ir tolimesne prevencija – gerai matomais informaciniais ženklais apie artimiausias atliekų surinkimo aikšteles ir jų darbo laikus bei gresiančias nuobaudas už aplinkos teršimą. Nieko – nulis reakcijos, matyt, pigiau išeina reguliariai siųsti personalą, kurie atmestinai surenka tik dalį tų atliekų, kas atveda prie kitos problemos.

Pastaruoju metu priėmus sprendimą žaliąsias atliekas palikti šalia buitinių atliekų konteinerių, šiukšlių kalnas dar labiau išaugo, o į tą patį kalną statybines atliekas metantys šiukšlintojai net drausminami įžūliai atsikirtinėja, kad „visi čia meta“ arba „nepergyvenk, išveš”.

O ir atvykę „išvežėjai“ pasitaiko itin išrankūs: vos ne vos kartą per dvi savaites atvažiavę savo „žaliųjų“ atliekų susirinkti vežėjai kruopščiai atrenka ir ten pat ant žemės palieka visas kitas atliekas – padangas, stiklus, medieną. Kai ir pastarųjų prisikaupia per daug, atvyksta ir šios rūšies šiukšlių surinkėjai, tačiau surenka tik į akis labiausiai krentančias atliekas, o kitas, kurios „paslėptos“ už visų konteinerių į sodų pusę, jau ne pirmą mėnesį „nepamato“, nors priėję paspardo, pažiūri, bet neradę pakankamai motyvacijos nueina. Nuotraukose matoma kiliminė danga guli jau virš dviejų mėnesių, tuo tarpu surinkėjai jau buvo aplankę šią vietą apie du kartus.

Dažnai po tokio „surinkimo“ atskirai paliktos lieka ir padangos. O visa sutvarkyta zona, tokia išlieka vos kelias valandas iki naujų šiukšlių pasirodymo.

Kantrybė pasiekė ribą ir kantriai tylėti nebegalima. Už atsakingų institucijų aplaidumą reikalaujame griežtos pozicijos iš savivaldybės bei strategijos ir veiksmų, kaip ši problema bus išspręsta ne tik šiandien, bet ir ateity.