Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-07-11 |
Už valstybinį sklypą Dailidžių gatvėje užtvėrusią nelegalią tvorą įvairiausiais būdais kovojantis klaipėdietis verslininkas Rimantas Cibauskas pasiekė dalinę pergalę viename teisminiame procese. Tiesa, sprendimas vargiai ar patiks jam – teismas nurodė, jog verslininkas gali tik susirinkti statybines medžiagas, kurias sunaudojo statydamas įvažiavimo kelią.
Rimantas Cibauskas įgijo teisę susirinkti statybines medžiagas, kurias panaudojo daliai šio įvažiavimo kelio. Martyno Vainoriaus nuotr.
R. Cibauskas su Klaipėdos savivaldybe dar 2003 m. vasarį buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotekų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos bei įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į savivaldybės balansą. O miesto valdžia, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.
Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Įsigaliojus teismų sprendimams, numatantiems, kad tvora turi būti nugriauta, verslininkas ir toliau bando ją išsaugoti inicijuodamas įvairius teisinius procesus. Vienu iš jų tapo ir ieškinys Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu dar 2018 m. sausį Klaipėdos savivaldybės administracijos ir Vyriausybės sudaryto įvažiavimo kelio perdavimo–priėmimo aktą. Taip pat jis prašė taikyti restituciją – grąžinti jo nuosavybėn minėtąjį įvažiuojamąjį kelią ir visą kitą su minėtos sutarties vykdymu susijusį jo lėšomis sukurtą turtą.
Savo ieškinyje verslininkas dėstė, kad Savivaldybės administracija užvaldė kelią pateikusi Vyriausybei aiškiai melagingą informaciją, jog jis nėra nutiestas iš privačių asmenų lėšų.
Atsakove šioje byloje buvusi Aplinkos ministerija savo ruožtu akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išraše nurodyta, kad šis kelias buvo nutiestas dar 1973 m. Kita atsakove buvusi Klaipėdos savivaldybė bandė atkreipti teismo dėmesį ir į tai, kad R. Cibauskas nepateikia argumentų, kokių teisinių pasekmių siekia tokiu savo ieškiniu.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Erika Misiūnienė konstatavo, jog nėra ginčo dėl to, jog dalis įvažiuojamojo kelio buvo sukurta R. Cibausko lėšomis ir inventorizuota be jo žinios. Kartu pabrėžta, jog nėra duomenų, kad visi R. Cibausko atlikti darbai būtų tinkamai, pagal minėtos sutarties nuostatas, perduoti į savivaldybės balansą, tad ir priėmimo–perdavimo aktas tarp jos ir Vyriausybės negalėjo būti sudarytas. Tačiau teismas panaikino tik tą priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria buvo perduota R. Cibausko lėšomis sukurta kelio atkarpa, o egzistavusios dar nuo 1973 m. kelio dalies perdavimas pripažintas teisėtu.
Kartu teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti restituciją ir nurodė grąžinti R. Cibausko nuosavybėn tik statybines medžiagas, panaudotas įvažiuojamojo kelio dalies statybai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Verslininkui iš savivaldybės ir Aplinkos ministerijos solidariai buvo priteista 512 eurų – pusė jo sumokėti žyminio mokesčio.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla, kurioje antstolė prašo skirti R. Cibauskui iki 300 Eur dydžio periodinę baudą už tai, kad jis iki šiol vis dar nenugriovė savo nelegalios tvoros. Dar viena, jau paties verslininko inicijuojama byla, yra atkeliavusi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus – čia savo skundu R. Cibauskas siekia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iš naujo tirtų tvoros pastatymo aplinkybes, taip pat pageidauja, jog iki šios bylos išnagrinėjimo būtų sustabdytos priverstinio tvoros nugriovimo procedūros.
Ar negalima paprasčiau tą reikalą išspręsti?Ar negalima leisti verslininkui tų arų nusipirkti rinkos kaina?
Gal mums visiem pašluoti gatves, ar kokiam parke lapus sugriebti, o vėliau apsitverti ir taip jas prihvatizuoti? Manau tai akivaizdi žemgrobystė.
Nesurinks.
Geda tokiem zemgrobiam.
tokiam glušam , skaityk tekstą ar nesuvoki?
…Teisinis nonsensas,zeme valstybine,uzgrobejas zinomas…Kokius d* valstybe surinko ja atstovauti ????
o nuomą moka už užgrobtą žemę…..vargšė tokia valstybė ir jos tvarka…
Nejaugi geriau piktžolynas, negu sutvarkyta