Jūros šventėje – pokalbiai apie mirštančios Baltijos jūros išsaugojimą

Aplinkosauga
Avatar photoAtvira Klaipėda
2023-07-16

Atsižvelgdami į Baltijos jūros būklę Jūros šventės organizatoriai dėmesį skiria ir ekologinėms temoms. Šių metų šventėje, liepos 21 d., (penktadienį) 21 val. Teatro aikštėje vyks pokalbiai apie jūrą ir jūriškumą. Tarp pokalbio svečių – keliautojas Aurimas Valujavičius ir ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ sumanytojas Giedrius Bučas. O Liepos 22 d. (šeštadienį) 12 val. Klaipėdos Dienovidžio skvere bus eksponuojama G. Bučo meninė instaliacija „Jūra prasideda čia!“.

Giedrius Bučas

Pokalbyje G. Bučas papasakos apie ekologinę situaciją Baltijos jūroje bei būdus, kaip galime stabdyti jos nykimą. Jūros šventės organizatorės VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sako, kad jau vien renginio pavadinimas įpareigoja galvoti, kokią naudą galime duoti jūrai.

„Pernai pradėjome kalbėti ekologinėmis temomis, tai nebuvo temos, kurios susilaukė daugiausiai dėmesio. Šiemet pokalbį, kuriame dalyvaus ir jūros saugojimo ekspedicijos vedlys G. Bučas, pristytime kone svarbiausioje šventės lokacijoje – Teatro aikštėje. Išgirdę apie ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ iškart supratome, kad tai yra mūsų aktualija, kurią norime praturtinti“, – sako E. Šulskė.

G. Bučas siunčia žinutę, jog Baltijos jūra šaukiasi pagalbos, kenčia nuo eutrofikacijos, turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė. Šių zonų plotas Baltijoje užima maždaug tiek, kiek visa Lietuva. Baltijos jūra – TOP 5 pasaulio taršiausių.

G. Bučo meninė instaliacija „Jūra prasideda čia“ yra kūrinys, kuriuo autorius nori atkreipti žmonių dėmesį į „avarinę“ Baltijos jūros būklę. Visuomenininko, gamtosauginės prezidento Valdo Adamkaus premijos laureato G. Bučo teigimu, menas yra puikus būdas kalbėti su žmonėmis nepatogiomis temomis.

„Instaliacija noriu paprastai ir aiškiai parodyti, kokie daiktai bei mūsų įpročiai teršia Baltijos jūrą. Kažkas kūrinyje pamatys skalbimo mašiną, kažkas vonią, tai galbūt pakvies stabtelti perskaityti aprašymų tekstus, įkvėps tose srityse įpročius keisti tvaresniais. Mano pozicija, kad turime ne peikti ar gėdyti žmones, o parodyti jiems vizualiai, kokia yra situacija, kokios galimybės ją keisti. Ką žmogus iš to pasiims, kiekvieno reikalas“, – mintimis dalinas jis.

Prie ekspozicijos Dienovidžio skvere bus galima padiskutuoti tvarumo temomis, pakalbinti ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ narę, organizacijos „Po bangom“ bendraįkūrėją, aplinkos mokslų magistrę/tvarios ekonomikos doktorantę Rimantę Balsiūnaitę.

„Šiais metais Klaipėdos kraštas švenčia šimtmetį prijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Tai reiškia, jog Lietuva jau 100 metų yra jūrinė valstybė. Turėdami jūrą šalia, mes privalome rūpintis ja. Eilę metų girdime, kad Baltijos jūra yra viena taršiausių jūrų pasaulyje“, – teigia E. Šulskė.

Žymos: | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuomonės

Ketveri karo Ukrainoje metai: nuo gynybos pramonės renesanso iki darbo rinkos mįslių

Ketveri karo Ukrainoje metai pakeitė ne tik geopolitinį Europos žemėlapį, bet ir mūsų ekonominį mąstymą. Jei pirmosiomis dienomis dominavo šokas ...
2026-02-24
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Kviečia pasirašyti peticiją už švarią Baltiją

Baltijos jūra yra viena iš labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje. Perteklinio maistinių medžiagų kiekio sukelta eutrofikacija lemia dumblių žydėjimą, deguonies ...
2026-02-18
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės, Svarbu

Atversta Jūros šventės metu įvykusios nelaimės byla 

Klaipėdos apylinkės teisme trečiadienį pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje pramogų atrakciono savininkas 43-iejų čekas Vaclav Helfer kaltinamas nesunkiu vyro ir ...
2026-02-11
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This