Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-09-14 |
Po daugiau nei dvejus metus trukusio bylinėjimosi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) įrodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nepagrįstai norėjo sugriežtinti jos taršos leidimo sąlygas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Bylinėjimasis vyko dėl dar 2021 m. balandį AAA priimto sprendimo. Kompanija buvo paprašiusi, kad AAA patikslintų jos taršos leidimą, tačiau ji atsisakė tai padaryti, nes esą nėra ne vienos būtinos sąlygos ir papildomai nurodė, jog jame turi būti numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės, taip pat ir dėl dulkėtumo mažinimo. Anot krovos įmonės, taip aplinkosaugininkai apribojo jos teises savarankiškai pasirinkti efektyviausias dulkėtumo mažinimo priemones – reikalavo pateikti teritorijos schemą, kurioje būtų nurodytos privalomos medžiagos nuo vėjo apsaugoti, vėjo greitį mažinančios priemonės.
„Klasco“ tvirtino, kad AAA taip nepagrįstai apribojo jos perkraunamus krovinius – pritaikė griežtesnius nei nepagrįstus reikalavimus nei numatyta, į išmetamų teršalų sąrašą neįtraukė mangano junginių.
AAA sutiko tik su tuo, kad padarė techninę klaidą ir neįrašė į leistinų išmesti teršalų sąrašą mangano junginių ir ją jau ištaisė. Agentūra tvirtino, kad pagal konkrečias aplinkybes parinko metodus ar technikas, kurie šiuo geriausiai ribos dulkių sklaidą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūtį uostininkų skundą atmetė bei kartu pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas taršos mažinimo klausimas yra svarbus ir visuomeniniu aspektu. AAA į bylą buvo pateikusi Klaipėdos miesto gyventojų skundą, kuriame aiškiai matomi taršos, galimai patenkančios iš įmonės teritorijos, padariniai.
„Klasco“ tokį sprendimą apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) jis pernai gruodį nurodė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėtini iš naujo.
Bylai sugrįžus į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir procesui prasidėjus iš naujo, uosto kompanija papildomai nurodė, jog Klaipėdos universiteto ataskaita esą nepatvirtinta ir neįrodo, kad tirti teršalai būtų jos veiklos rezultatas, kad įmonė pažeidė jai nustatytus kietųjų dalelių išmetimo normatyvus.
Šis teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą ir šių metų gegužę paskelbė, jog AAD sprendimas yra naikinamas. Esą tikslinti leidimą buvo pakankamai pagrindų (asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratija ir ekologiją“ raštas; mokslininkų atliktas tyrimas ir oro kokybės vertinimo modeliavimas), tačiau iš paties sprendimo nėra pakankamai aišku, kokie konkrečiai faktiniai duomenys lėmė būtinybę tikslinti leidimą, ir kokiu konkrečiai pagrindu.
„Patikslinus leidimą, faktiškai buvo susiaurinta pareiškėjo galimos pagal leidimą vykdyti veiklos apimtis, iš jo išbraukiant tam tikras krovinių rūšis vadovaujantis faktiniais praeito laikotarpio duomenimis, neišsiaiškinus pareiškėjo valios dėl tokios krovos ateityje“, – buvo rašoma šiame teismo sprendime, akcentuojant, jog konkretūs agentūros motyvai nebuvo išdėstyti, ir tegalima daryti prielaidas dėl jų.
Kartu teismas priteisė „Klasco“ iš AAA tik 1000 eurų išlaidas advokatui ir žyminį mokestį, nes konstatavo, jog pastarasis nuolat atstovauja ją ir kitose tokio pobūdžio bylose, o pats skundas nėra išskirtinai sudėtingas.
Dėl tokio pirmos instancijos verdikto skundus LVAT pateikė ir kompanija, ir AAA. Pastaroji prašė jį naikinti, o „Klasco“ – priteisti jai visas teisinės išlaidas, siekiančias 11 834,71 Eur.
Šiuos skundus išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis ir Veslava Ruskan, konstatavo, jog AAA sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tvarką, užtikrinančią, kad, rengiant leidimą, su veiklos vykdytoju būtų aptariami visi ginčytini klausimai ir, esant nesutarimui, priimamas motyvuotas sprendimas. Tad jis pirmos instancijos verdikto dalį, kuria buvo panaikintas AAA sprendimas, pripažino teisėta. Tuo metu jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo „Klasco“ buvo pakeista – kompanijai iš viso buvo priteista 5 700 eurų.
Man atrodo, kad patys gamtosdaugininkai atsigulė ant menčių, kai pamatė kažką gundančio… Čia kalba ne apie užpakalines duris….
Viska daro pinigai
tai ne tik aplinkosaugininkus, bet ir visą miestą. Su visa uosto direkcija. Ir ne tik ant menčių
Ši daugybę metų viešai svarstoma betvarkė patvirtina faktą, jog Lietuva niekada neišsivaduos iš korumpuotų valstybių „topų”!
Taip ir nesupratau teismo frazių viražo : ar tai AAD sprendimas buvo nemotyvuotas ,ar tai rengiant leidimą, su veiklos vykdytoju nebuvo aptarti visi ginčytini klausimai . O tai ginčo metu teismas negalėjo paklausti AAD motyvų arba šalims sudaryti galimybę teisminio proceso metu apsitarti ginčytinu klausimu. Susidaro įspūdis, kad teismai ėjo lengviausiu „atsifutbolinimo” keliu. Kas jiems, gauna ypač sočius atlyginimus, tokiais formaliais sprendimais dirbti mažiau reikia, be to teršiama kažkur toli, ne prie jų namų langų. Panašūs
sprendimaii kūria irr taip žemą jų reputaciją visuomenėje.
Vilniaus artojams nusispjaut ant klaipėdiečių ekologijos.Jiems, kad tik daugiau mokesčių į biudžetą.Deja, tokia mūsų teisėsauga.Žudikai nubaudžiami juokingomis bausmėmis, korupcionieriai išteisinami.Pikti liežuviai kalba, kad teisingumas kainuoja brangiai?