Praėjusią savaitę prieš Klaipėdos miesto tarybos posėdį iš Klaipėdiečių tribūnos pasisakiusi Saulėtekio (Paupių rajono) seniūnaitė Rasa Arcišauskienė tikino, kad šios kvartalo gyventojai nebegali pakęsti šalia veikiančios AB „Klaipėdos mediena” daromo poveikio.

Tačiau tiek pačios įmonės direktorius, tiek ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas teigia, jog taršos normų baldininkų veikla neviršija.

Paupių seniūnaitė tikina, kad gyventojai kovos už „teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje”, tačiau AB „Klaipėdos mediena” vadovas pabrėžia, kad nors įmonė ir neviršija jokių taršos normų, į aplinkosaugos priemones ketina investuoti ir ateityje, o jei bendruomenei ir toliau kiltų klausimų, visada norima „bendrauti ir bendradarbiauti”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kuo skundžiasi

„Iš įmonės teritorijos pučiant vakarų vėjui, nuolat jaučiamas dulkių kvapas. Kietųjų dalelių šleifas pasklinda po rajoną, oras vizualiai tampa pilkšvai melsvas. Kietosios dalelės nusėda ant namų, kiemų, automobilių, gyventojams graužia kvėpavimo takus, akis. Esant kitos krypties vėjui, dulkių debesis pasisuka į Klaipėdos centrą. Arčiausiai prie Joniškės gatvės gyvenantys gyventojai taip pat skundžiasi triukšmu, ypač naktį”, – dėstė R. Arcišauskienė.

Anot jos, atsakydamas į gyventojų paklausimą Paupių pirminės sveikatos priežiūras centras pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pastaraisiais metais jų gydymo įstaigoje stebimas padidėjęs skaičius pacientų, kurie skundžiasi  viršutinių kvėpavimo takų, alerginiais susirgimais. Esą aplinkos užteršimas medienos dulkėmis galimai gali turėti tam įtakos.

Seniūnaitė dėstė ir abejones dėl pietinėje įmonės teritorijos dalyje vykdomų statybos darbų legalumo, dervų, kurių sudėtyje esą yra kancerogeninių junginių – formaldehido – naudojimo.

„Jums gali kilti klausimas, kur mes buvome anksčiau? Taip, gyvenome, bet gyvenome kiekvienas sau, pažvelgdami „Klaipėdos medienos” pusėn su skaudama širdimi. Kad apgintume save ir teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje, susibūrėme ir įkūrėme aktyvią bendruomenę. Mes reikalaujame, kad būtų atliktas įmonės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas, peržiūrėtas įmonės oro taršos normavimas, užtikrintas be pertrūkių oro valymo įrenginių darbas, gamyboje būtų naudojamos maksimaliai ekologiškos medžiagos”, – teigė R. Arcišauskienė.

„Tarša – 5 kartus mažesnė nei norma”

„Pirmiausia norėtume pabrėžti, kad esame skaidri ir socialiai atsakinga įmonė, kuri griežtai laikosi visų įstatymų ir juose numatytų aplinkosauginių aktų. Nuolat esame tikrinami atsakingų institucijų, kurios vykdo tiek numatytus, tiek neplaninius patikrinimus, ir pažeidimų nėra rasta. Priešingai nei norima parodyti, gamyklos išskiriamos taršos norma yra 5 kartus mažesnės nei Lietuvoje leistina norma”, – „Atvirai Klaipėdai” apie gyventojų priekaištus sakė „Klaipėdos medienos” direktorius Ričardas Šalkauskas.

„Klaipėdos medienos” direktoriaus Ričardo Šalkausko teigimu, visiems įmonės teritorijoje šiuo metu vykdomiems statybų darbams leidimai buvo išduoti laiku ir vadovaujantis teisės aktais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jis akcentavo, kad vykstant gamybai visos gamyklos išskiria į aplinką tam tikrų taršos dalelių, nes tai yra natūralus gamybos procesas, tačiau kartu pabrėžė, jog „Klaipėdos mediena” net iš tolo nepriartėjame prie leistinų normų pažeidimų ir nuolat investuoja į aplinkosauginių sprendimų stiprinimą”. Tai esą ketinama daryti ir ateityje, kad būtų dar labiau sumažinta tarša.

R. Šalkausko teigimu, šiuo metu įmonės teritorijoje „vyksta pastato rekonstrukcijos darbai be papildomų taršos šaltinių”. Anot direktoriaus, visi jiems reikalingi griovimo ir statybos darbų leidimai buvo išduoti laiku ir vadovaujantis visais teisės aktais.

Pasak „Klaipėdos medienos” vadovo, per gegužę vyko net du atsakingų institucijų ir Jūros tyrimų instituto patikrinimai įmonėje – mėnesio pradžioje neplaninis, viduryje – planinis.

„Mūsų atvirumą ir skaidrumą liudija ir tai, jog gegužės 18-ąją pakvietėme vietos bendruomenę aplankyti gamyklą ir savo akimis pamatyti vykstančius procesus bei įsitikinti, kad nėra jokių pažeidimų. Šį susitikimą su bendruomene inicijavome patys, kai tik pamatėme, kad socialinėje erdvėje vyksta diskusijos, į kurias iki tol nebuvome pakviesti. Būtent po šio susitikimo sulaukėme dar vieno neplaninio patikrinimo, kurio metu taip pat nebuvo rasta jokių pažeidimų. Ir ateityje, jei bendruomenei kiltų klausimų, esame pasiruošę bendrauti ir bendradarbiauti“, – dėstė R. Šalkauskas.

KOMENTARAS

 Alfredas Šepštas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas:

Dabar kaip tik atliekame „Klaipėdos medienos” patikrinimą pagal paskutinius gautus skundus, nors neseniai jau buvo atliktas planinis patikrinimas ir jokių taršos normos viršijimų nebuvo nustatyta. Vėl atlikome matavimus, bet, pagal mane, nors tyrimas ir nėra dar užbaigtas, nieko mes ten neprimatavome. Pagal technologinį jų procesą kartas nuo karto yra numatyti filtro valymo darbai – atjungiama, prapučiama, kas susikaupė. Tai galbūt tokiu metu gyventojams ir atrodo, kad kažkas yra netvarkoje, bet taip, kaip yra jų leidime, tai nėra matavimų, kurie rodytų normatyvų viršijimus. Jie yra kontroliuojamas ūkinio subjektas, kuriam numatyti ir planiniai patikrinimai. Mes matuojame, tai, kad sužymėta taršos leidime, žiūrime, ar laikosi jo sąlygų, teisės aktų reikalavimų. Ūkio subjektai privalo atlikti visų savo išmetamų teršalų inventorizaciją ir pagal tai Aplinkos apsaugos agentūra surašo leidimo sąlygas, maksimalus galimus išmetimų kiekius, kad nebūtų viršijimų aplinkos ore ir jis atitiktų kokybės normas ir standartus.  

INFORMACIJA

AB „Klaipėdos mediena” priklauso koncernui Vakarų medienos grupė. Įmonė gamina medienos drožlių plokštes (MDP), korpusinius baldus, apdailintas medienos drožlių plokštes (AMDP), impregnuotą popierių, jos biokuro jėgainė tiekia šilumą AB „Klaipėdos energija”. 

Gamyba čia vyksta nepertraukimai – dirbama keturiomis pamainomis. Bendras darbuotojų skaičius – 620 (kartu su vadovais ir specialistais).

Medienos perdirbimas šioje Klaipėdos vietoje pradėtas dar 1898 metais, kai čia buvo atidarytas iš Frankentalio miesto Pietvakarių Vokietijoje į tuometinį Memelį atvykusio pramonininko Frydricho Krauso (Friedrich Kraus) įsteigtos bendrovės „Actiengesellschaft für Holzbearbeitung“ fabrikas, gaminęs medines dėžutes cigarams. Po keleto metų buvo išplėsti pjovimo ir obliavimo įrenginių pajėgumai, pastatyta lentpjūvė, skirta Klaipėdos krašte gausiai juodalksnių miško medžiagai pjauti. O 1905 m. įsigijus dar naujesnius įrenginius pradėta gaminti baldų dangai skirta fanera. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo stambi uostamiesčio įmonė, kurioje dirbo per 250 darbininkų. F. Krausas į savo verslą įtraukė olandų pramonininkų investicijas, jie vėliau tapo ir įmonės valdytojais. Įmonėje buvo gaminamos plokštės baldams. Produkcija buvo eksportuojama į Vokietiją, Angliją, net į Australiją, Pietų Afriką ir kitas pasaulio šalis. Gamykla taip pat gamino specialią fanerą lėktuvams bei sklandytuvams.

Po Antrojo pasaulinio karo įmonė pirmoji visoje Tarybų Sąjungoje pradėjo MDP gamybą.