Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-09 |
„Į 87 klausimą atsakėte, kad aikštės akcento konstrukcija užbaigiama granito plokštėmis. Prašome bent jau nurodyti granito plokščių storį”, – jau trečią kartą šį konkursą paskelbusią Klaipėdos miesto savivaldybę ir vėl užgriuvo tokių ir panašių klausimų lavina.
Konkurso, kuriam pasiūlymų šįkart laukiama iki gruodžio 20 d., organizatoriams iki lapkričio 30 dienos jau buvo pateikta 19 klausimų. Anksčiau skelbtų konkursų metu buvo pateikti net 171 klausimai.
Į minėtą klausimą apie granitą savivaldybė pateikė tokį atsakymą: „Prašome vertinti 60 mm. Granito sluoksnio storis tikslinamas darbo projekto metu.”
„Į 88 klausimą atsakėte, kad gatvių ir pastatų tūriai gaminami iš granito dangos, kurių konstrukcija, medžiagiškumas ir tvirtinimai bus tikslinami darbo projekto stadijoje. Prašome pateikti bent jau granito kiekį m3 arba tonomis”, – prašo suinteresuoti asmenys. Ir gauna atsakymą: „Elementų konstrukcija, medžiagiškumas ir tvirtinimai bus tikslinami darbo projekto stadijoje pasirinkus gamintoją ir konkretų gaminio atspalvį, su techninio projekto autorių priežiūra” .
Domimasi ir pagrindinio Atgimimo aikštės akcento tūrinių elementų kiekiais bei matmenis. Į tai atsakyta irgi panašiai : „Akcento užbaigimo tūrinių elementų matmenys ir kiekiai tikslinami darbo projekto metu”.
Panašaus atsakymo sulaukta ir dėl fontano įrengimo: „Detalūs fontano įrenginių sprendiniai detalizuojami darbo projekto rengimo metu, kai bus aiškus rangovas ir rangovo pasirinktas fontano įrenginių tiekėjas”.
Trečias konkursas dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, įrengiant po ja požeminį parkingą, buvo paskelbtas lapkričio 17-ąją, tačiau patikslinimai viešojo pirkimo dokumentuose padaryti lapkričio 27 dieną. Paskutiniai atsakymai į klausimus buvo paskelbti lapkričio 30 dieną.
Pirmasis skelbtas rangovo paieškos konkursas žlugo suinteresuotiems asmenims užvertus savivaldybę beveik 100 klausimų ir prašymų paaiškinti dokumentaciją. Tuomet savivaldybei teko pripažinti, kad reikėjo keisti esmines sąlygas. Antrąjį konkursą teko nutraukti, nes vienas iš potencialių rangovų pastebėjo, jog archeologiniams tyrinėjimams skirta nemotyvuotai mažai laiko. Kadangi šis parametras taip pat yra esminė konkurso sąlyga, pirkimo procedūras vėl teko nutraukti. Trečią kartą paskelbto konkurso sąlygose nurodyta, kad archeologijos atlikimo tyrimų, plieninės spraustasienės sukalimo, pamatų (gręžtinių polių ir rostverkų) įrengimo terminas – 16 mėnesių nuo savivaldybės sutarties su rangovu įsigaliojimo.
„Nesant skirto finansavimo, perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudarius sutartį, turi teisę ją nutraukti”, – rašoma pirkimo sąlygose.
ISTORIJA
Atgimimo aikštė vietoje II pasaulinio karo metu nukentėjusio buvusio Biržos gatvės užstatymo šioje vietoje buvo suformuota pirmaisiais pokario metais. 1955 m. ant betoninio postamento tuomet Tarybų aikšte vadintoje erdvėje buvo iškelta proletariato internacionalizmą simbolizavusi skulptūrinė kompozicija – susikibę juodaodis, azijietė ir baltaodis.
1975 m. buvo parengtas aikštės rekonstrukcijos projektas, pritaikant ją Lenino skulptūros statybai – pastaroji buvo atidengta po metų, aikštė gavo proletariato vado vardą.
Lenino skulptūra buvo demontuota 1991 m. rugpjūčio 23-ąją po nesėkmingo Maskvos pučo.
Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta dar 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai.
Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.
2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė.
Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.
2018 m. miesto taryba pritarė sutarčiai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią įsipareigojo iki 2021 metų I ketvirčio po Atgimimo aikšte įrengti rekonstruojamam teatro pastatui reikiamas 116 automobilių stovėjimo vietų. Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių – 2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8 mln., o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų.
Miesto tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. 2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų.
Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. eurų.
Pagal naująjį už beveik 164 tūkst. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą preliminari tokios aikštelės kaina padidėjo iki 20,3 mln. eurų, tačiau kartu suplanuota įrengti daugiau stovėjimo vietų – nebe 157, o 231. Vienos vietos automobiliui požeminiame garaže kaina sumažėjo nuo 67 635 iki 60 413 eurų.
Antžeminį aikštės rekonstrukcijos projektą už 12 tūkst. eurų užbaigė bendrovė „Cloud architektai”.
……www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2145701/teismo-sprendimas-pries-kertant-saugomose-teritorijose-esancius-miskus-reikalingas-aplinkos-ivertinimas
/////////www.vigfondas.lt/misku-kirtimas/
O ką, trinkelės jau nebetinka? 🙂
Ir Vaitkaus- Nemuno ausros ir Grubliausko trejybe-niekas nejuda, tik stabdoma
Čia pridėtoje „Istorijoje” minima 2015 metų klaipėdiečių apklausa. Savivaldybės tinklapyje duomenų apie šią apklausą kažkodėl nėra. O buvo 4 variantai, kaip galėtų būti sutvarkytas aikštės paviršius. Požeminis garažas nė viename variante neminimas. Tiesa, skelbdamas apklausos rezultatus, „Vakarų ekspresas” (2015.05.29) prilipdė vicemero A. Šulco komentarą, kad bet kuriuo atveju požeminis garažas bus. Menkas dalyvių skaičius (497) gali rodyti, kad dalis klaipėdiečių ignoravo apklausą todėl, kad negalėjo pareikšti savo nuomonės jiems svarbiu garažo klausimu. O tokio varianto, „kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė”. už kurį, kaip dabar teigiama, balsavo dauguma, apklausoje išvis nebuvo.
Ar gražu Šulcaoi meluoti??
Sulcui labai skauda, kadangi ju sukurtas korupcinis produktas yra stabdomas. Dabartine miesto valdzia supranta kas yra pinigai ir kaip jie uzdirbami. Nevalia ju svaistyti bereikalingiems projektams. Valio merui Vaitkui.
Piliečiui,asilas tu , Vaitkus nepanaudojo 68 milijonus eurų,tai ką jis sutaupė tuos pinigus,geriau būtų kažką padaręs,papraščiausiai tavo Vaitkus nelabai išmano kaip reikia valdyti Klaipedą.
Su tamsta, „Klaipėda”, drįsiu nesutikti, nors turbūt taip pat būsiu apšauktas asilu. Mat, su pinigais reikia ne šiaip „kažką padaryti”, o panaudoti juos protingai, kur miestui labiausiai reikia. Juk nuolat skundžiamasi, kad pinigų trūksta ir tam, ir anam. Sutaupyti pinigai lieka miesto kišenėje, ėsti neprašo, o iššvaistyti milijonai – kur? Ne kartą jau buvo taip, kad klaipėdiškiai tik pakaušį krapštė – še tau, boba, nei karvės, nei pinigų!
Nejuokinki, 68 milijonus reiks grąžinti į biudžetą,nes tas tavo Vaitkaus nesugeba jų įsisavinti,ko pasekoje bus mažinamos kitų metų biudžeto lėšos. Ura tovarišči!