Jono Šliūpo muziejuje – išskirtinis papuošalas

Regionas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-03-07

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atsidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakoja apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Paroda veiks iki gegužės 5 dienos.

Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta.

Aldo Kazlausko nuotr.

Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.

Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės kuršių kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys.

Kuršiai VIII–IX amžiais – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute buvo būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo V amžiaus iki pat viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniam drabužiui, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniajame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku.

Mirusioji pomirtinei kelionei buvo išruošta prabangiai – padabinta papuošalais ir palydėta su amuletais bei kitais daiktais, atspindinčiais tuometinius kuršių laidojimo papročius. Prabangios ir unikalios įkapės byloja ne tik apie šios mirusiosios išskirtinumą savo šeimoje, bet ir apie daugumos kitų kuršių moterų padėtį bendruomenėje.

Palangos kapinyne archeologų atrastas eksponatas po 60 metų savo mėlyna šviesa vėl nušvito gimtajame krašte. Parodoje lankytojų laukia ir jo kopija, tokiomis pat mėlynomis akimis žiūrinti į originalą, ir muziejaus audėjų rankomis išausta kuršės skraistė, kuria galima apsigaubti. O susisegus skraistę smeigtu ir pajutus jo svorį, bus nesunku įsivaizduoti save IX amžiuje arba pagalvoti apie socialinę moters padėtį taip vadinamu „mėlynuoju laikotarpiu“.

Paskutiniu parodos akcentu taps gegužės 4 d. Jono Šliūpo muziejaus kieme įsikūrusi kuršių genties stovykla, kurioje Kuršių istorijos klubas „Pilsots“ pristatys gyvomis teatralizuotomis istorijomis rekonstruotą šios genties kasdienį gyvenimą, kultūrą, amatus.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Naujojoje Klaipėdos galerijoje – paroda „Po savo dangumi“

Gegužės 16-ąją, ketvirtadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“) bus atidaroma Giedros Purlytės tapybos paroda ...
2024-05-13
Skaityti daugiau

Regionas

Paroda pristato išskirtinę palangiškę

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangoje, Jono Šliūpo muziejuje, atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – ...
2024-05-09
Skaityti daugiau

Kultūra

Parodų rūmuose - dviejų užsienio menininkų paroda

Gegužės 10-ąją, penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma užsienio menininkų Árpád ...
2024-05-06
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This