Prancūzijoje esančio Havro uosto direkcijos, įgyvendinusios išorinio uosto statybas atstovai, praėjusią savaitę susitikę su Klaipėdos uosto direkcijos ir žurnalistų delegacija, tikino, kad daugiau nei 6 proc. pirmojo etapo projekto investicijų teko skirti aplinkosauginiams sprendimams.

Taip pat pabrėžta, kad brangius aplinkosauginio monitoringo darbus teks vykdyti ne 10 metų, kaip planuota, o net 30.

Havro uostas dabar priima didžiausius pasaulio konteinervežius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kaina – apie milijardas

Havro, Ruano ir Paryžiaus uostai yra susijungę į bendrą tinklą, vadinamą „Haropa”. Havras yra daugiausiai konteinerių (TEU) Prancūzijoje perkraunantis uostas, Paryžius yra numeris vienas šios šalies upių uostas, o Ruanas lyderiauja visoje Europoje pagal grūdų krovos apimtis. Skaičiuojant bendrą visų uostų krovą, „Haropa” yra penktas Europoje pagal perkraunamus TEU. Pernai jų krauta 3 mln.

Būtent auganti konteinerių krova ir ribotos vidinio uosto galimybės lėmė, kad Havras dar 1995 m. pradėjo viešuosius debatus dėl išorinio uosto, pavadinto „Port 2000”, statybų. Jos prasidėjo tik 2001 m. Pirmasis statybų etapas buvo baigtas 2006-aisiais. Be gilinimo darbų (iškasta 45 mln. kub. m grunto) buvo pastatyti du – 5 km ir 500 ilgio bangolaužiai, įrengta didžioji dalis naujų krantinių. Šiuo metu jų yra apie 4,2 km, o baigus plėtoti visą projektą bendras ilgis sudarys per 5 km.

„Dabar uostas priima didžiausius pasaulio konteinervežius. Tikimės netrukus priimti atplukdysiantį 20 000 TEU”, – Klaipėdos delegacijai sakė Pascal Galichon, „Haropa” ilgalaikės plėtros ir projektų valdymo direktorius.

2006-aisiais pradėjusį dirbti konteinerių terminalą valdo „Générale de Manutention Portuaire” kartu su CMA-CGM. Metais vėliau pradėjusį veikti valdo „Perrigault” („Terminaux de Normandie” grupė) kartu su „Maersk”.

Pasak P. Galichon, pirmasis išorinio uosto statybų etapas (be suprastruktūros, kurią kuria operatoriai) atsėjo 750 mln. eurų. Skaičiuojama, kad visiškai baigtas „Port 2000” atsieis apie milijardą eurų. Dalį šios sumos skyrė valstybė ir regionas, Europos Sąjungos fondai, bet pagrindinis šaltinis buvo pačio uosto lėšos bei kreditai.

Investuoja į aplinkosaugą

P. Galichon teigimu, Havro teritorija užima apie 10 000 ha iš jos 25 proc. yra skirta gamtos apsaugai. Kaip ir Klaipėdos uostas, taip ir Havras turi saugomą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritoriją.

„Planavome, kad aplinkosauginis monitoringas vyks 10 metų, bet tai bus daroma 30. Ypač brangiai kainuoja, kai daromo tyrimai jūroje”,  – sakė Pascal Galichon, „Haropa” ilgalaikės plėtros ir projektų valdymo direktorius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Įgyvendinant „Port 2000” projektą už 4-5 km nuo uosto vartų pagal ornitologų rekomendacijas buvo supilta speciali 6 ha sala, kurioje dabar lankosi 74 paukščių rūšys.

„Jau po 10 dienų ten buvo 1000 paukščių. Į šią salą žmonėms draudžiama patekti. Ji mums kainavo 8 milijonus eurų”, – sakė „Haropa” atstovas.

Pasak jo, iš viso įgyvendinant išorinio uosto projektą į aplinkosaugos priemones buvo investuota apie 50 mln. eurų.

„Planavome, kad aplinkosauginis monitoringas vyks 10 metų, bet tai bus daroma 30. Ypač brangiai kainuoja, kai daromi tyrimai jūroje”, – sakė P. Galichon.

„Atviros Klaipėdos“ žurnalisto kelionės į Prancūziją išlaidas padengė Uosto direkcija. Teksto turiniui tai įtakos neturi.