Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Neringos savivaldybės nuotr.
Skulptūra atkartoja vieno žymiausių XX amžiaus egzistencialistų Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) vizito nuotaikas Neringoje, kai 1965-ųjų liepą jis čia lankėsi kartu su rašytoja Simona de Bovuar. Juos lydėjo tuometiniai žymūs Lietuvos rašytojai ir Komunistų partijos veikėjai.
Šias nuotaikas tuomet užfiksavo ir juos lydėjęs fotomenininkas Antanas Sutkus.
„Sartras čia atvyko paminėti Prancūzijos karių atminimo, kurie čia buvo XX amžiaus pradžioje. Prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo prisidėję kariai neleido čia laiko romantiškai, ir ko gero, to grožio, kurį šiandien mato dešimtys tūkstančių pusiasalio lankytojų, ir kurio susižavėjo pats Sartras, nematė. Pusiasalio kraštovaizdžiui Sartro dedikuoti žodžiai atvėrė naują bendros istorijos tarp Kuršių nerijos ir Prancūzijos puslapį“, – skulptūros atidengimo iškilmių metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Tikimės, ši iniciatyva taps dar viena priežastimi į Neringą atvykti filosofams, mokslininkams, prancūzų keliautojams ir pamatyti šią vietą tokiomis akimis, kokiomis matė Sartras. Viliuosi, kad atradę Neringą jie pakartos tą pačią garsiąją frazę – „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“, – pridūrė D. Jasaitis.
„Dėka Jūsų pamatytos gražios vizijos šiandiena Sartras vėl yra Nidoje. Nuo to laiko praėjo 53 metai, daugiau nei pusę amžiaus. Ir, galbūt, Sartras atvėrė langą tarp Nidos ir Prancūzijos. Ir jūs, gerbiamas mere ir mes, ambasados atstovai, esame prie šio lango ir jį atveriame. Sartras didis filosofas, kuris skyrė daug dėmesio laisvei. Jūs jį pakvietėte čia ir jis manau jaučiasi būdamas pas save. Matau labai daug sąlyčio taškų tarp Prancūzijos ir Nidos, ir ši fotomenininko Antano Sutkaus įkvėpta skulptūra, yra tarsi veidrodis, kadangi viena statula jau yra Prancūzijoje“, – į Neringos bendruomenę kreipėsi Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.
„Šioje vietoje, ant Parnidžio kopos, gamta mums padovanojo nuostabų vaizdą, kurį kūrė šimtmečius, gludino iki tobulybės ir atrodė, kad šitai vietai tikrai nieko netrūksta, o mes sugalvojome įspausti čia savo pėdą. Toks įspūdis gali susidaryti iš pirmo karto, iš pirmo žvilgsnio, tačiau yra ne visai taip. Ši skulptūra atsirado čia kaip tik dėl to, nes tam tikru metu įvyko kur kas daugiau, nes grožis sukūrė mintį. Žiuri į Sartro nuotrauką ir matai jo žvilgsnyje tolius, baugią pagarbą, galbūt, iš tikrųjų mes taip atrodome stovėdami ties rojaus vartais. Tikiu, kad tiems šimtams tūkstančių pro šalį praeinančių piligrimų skulptūra padės suvokti, kas yra Kuršių nerija“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Neringos kopomis einančio, su smėliu ir vėju kovojančio žmogaus įvaizdis tapo neatsiejama pasaulyje atpažįstama paties Ž. P. Sartro įvaizdžio dalimi, lydinti šio mąstytojo kūrybą ar tekstus apie jį.
A. Sutkaus nuotraukoje užfiksuotas Neringos kopomis žengiantis egzistencialistas pavyzdžiu tapo ir paties Ž. P. Sartro bronzinei statulai, kuri šiuo metu stovi Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kiemelyje.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ skaičiuoja, kad pastaruosius kelis metus Neringoje pastebimai auga prancūzų turistų skaičius, tad tikimasi, kad ši skulptūra taps jų vizito kurorte akcentu.
Reikšmingu argumentu inicijuojat skulptūros statymą tapo Ž. P. Sartro ištarti, Neringos ir visos Kuršių nerijos kraštovaizdį puikiai apibūdinantys žodžiai: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.
Šios citatos lietuvių ir prancūzų kalbomis nugulė greta skulptūros. Iš bronzos išlietos skulptūros autorius – klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas
„Šis darbas pareikalavo labai daug pastangų ir kantrybės. Dėkoju visiems, kurie inicijavo ir tikėjo šia idėja“, – pristatydamas savo darbą kalbėjo Klaudijus Pūdymas.
Skulptūra „Prieš vėją“ pastatyta Žano Polio Sartro gimimo dieną (rašytojas gimė 1905 m. birželio 21-ąją).
Parašykite komentarą