Šią savaitę Klaipėdos savivaldybės Kontrolės komitete buvo pristatytos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto savivaldos kontroliuojamų bendrovių transporto priemonių (lengvųjų automobilių) panaudojimo patikrinimo išvados.

Pasak vieno svečio, vaizdelis toks, tarsi tikrintos būtų ne rimtos savivaldos funkcijas užtikrinančios įstaigos, o kokio nors turgaus įmonėlės, veikusios gūdžiais 1994 m.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pasižymi ne tik nemenkomis išlaidomis automobiliams, bet ir neprastomis mašinomis.

Patikros subjektas – bendrovės, kuriose Savivaldybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 50 proc. akcijų:

UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” (90 %);

UAB „Klaipėdos autobusų parkas” (100 %);

UAB „Gatvių apšvietimas” (100 %);

UAB „Vildmina” (100 %) ;

UAB „Naujasis turgus” (100 %);

UAB „Senasis turgus” (100 %);

AB „Klaipėdos energija” (75 %);

AB „Klaipėdos vanduo” (87 %).

Nors savivaldos kontroliuojamų bendrovių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo tvarka nėra teisės aktais privalomai nustatoma savivaldybėms, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės miestų, Joniškio bei Akmenės rajonų savivaldybės tokias tvarkas turi pasitvirtinusios. Klaipėdoje tokios tvarkos nėra.

Va čia Klaipėdos bendrovių vadovų asmeninis išmanumas įsisavinant miesto biudžeto lėšas liejosi laisvai.

Trumpai apie visų vertintų bendrovių automobilių automobilių panaudojimo tvarką – blogai.

Nepildomi visai arba netvarkingai pildomi kelionių lapai, nėra automobilių panaudojimo tvarkų aprašo, masinis tarnybinių automobilių naudojimas atostogų metu, asmeniniam naudojimui piltą kurą nurašant į bendrovės sąnaudas. Kontrolės komiteto nariams daugiausiai kliuvo pastarasis aspektas.

Įdomiausios man pasirodė dvi bendrovės – Senasis turgus ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Plačiau apie jas.

UAB „Senasis turgus” direktoriaus Arvydo Gaudiešiaus nuodėmės naudojant tarnybinį automobilį tos pačios, kaip ir kitų bendrovių. Mums, mokesčių mokėtojams, kurių lėšomis buvo važiuojama asmeniniais reikalais, atostogų metu ir t.t. gal ir ne taip skauda, nes ši bendrovė naudoja tik vieną automobilį. Bet įdomu pasirodė tai, kad šios aplaidžiausiai iš visų vertintų bendrovių veikusios įmonės vadas kažkada, reorganizavus Senąjį turgų, žiniasklaidoje buvo pristatytas kaip vienas geriausių Klaipėdos vadybininkų, kuris tuoj tuoj pakels Senąjį turgų iš pavargėlių ir skolininkų dugno į moderniai ir pelningai dirbančių bendrovių sąrašo viršų.

Realybė, kaip teigia spauda, kiek kitokia, bet ko galima tikėtis iš vadybininko, negebančio užpildyti kuro nurašymo ataskaitų, net nepatvirtinusio jokios automobilių naudojimo tvarkos.

Pasiteisino gi žmogus paprastai: „mes tiek nereikalingų darbuotojų atleidome, tiek miesto lėšų sutaupėme, ką, negalėjau šioj vietoj kažkiek užsidirbt?”

Bet visus išmanumu pralenkė KRATC, bendra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių 2003 metais įkurta įmonė, kuriai tuo metu buvo nustatyta pagrindinė užduotis – sukurti naują, Europos Sąjungos ekologijos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos regione.

Kontrolės komiteto susirinkime KRATC vietoje direktoriaus Šarūno Reikalo jai atstovavo net 3 asmenų komanda: atstovu spaudai prisistatęs pilietis (neradau tokios pareigybės bendrovės tinklapyje), teisininkė ir dar viena neprisistačiusi darbuotoja.

Neatimsiu malonumo patiems panagrinėti pridėtą lentelę, atkreipsiu dėmesį tik į vieną KRATC išskirtinumą. Vieno iš devynių turimų lengvųjų automobilių eksploatacijai KRATC sugebėjo kiekvieną mėnesį išleisti vidutiniškai 534 EUR, iš jų vien tik remonto paslaugoms 332 EUR.

Mano kaimynas taksistas sako, kad už tiek galima ne tik įmonės, bet ir asmeninį bei dar pusės giminės automobilių bendrovės sąskaita paremontuoti. Kas gali paneigti, kad taip nėra? Juk savo 9 automobilių remontui KRATC per 2017 metus sugebėjo išleisti daugiau, nei AB „Klaipėdos vanduo” viso savo beveik dešimt kartų didesnio, net 81 automobilio parko remontui.

Šis patikrinimas palietė tik vieną iš savivaldos valdomų bendrovių aspektą – automobilių naudojimą. Įsivaizduokite, kokias miesto biudžeto sąnaudų mažinimo galimybes atvertų pilnas visų 119 savivaldos kontroliuojamų biudžetinių įstaigų, kuriose dirba per 9000 darbuotojų, veiklos auditas.

Šių metų gegužės 9 dieną kreipiausi į Klaipėdos savivaldybės administraciją su siūlymu atlikti tokį auditą naudojantis geriausia pastarojo meto susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklos praktika, tvarkantis su „Lietuvos geležinkeliais”, kelininkais su „Automagistrale” priešaky ir Registrų centru.

Išsakytas BĮ audito ir darbuotojų skaičiaus mažinimo motyvas: Klaipėdoje per 5 pastaruosius metus nuo 2013-ųjų gyventojų sumažėjo 8 proc., o miesto biudžeto išlaikomų įstaigų (BĮ) darbuotojų skaičius išaugo 8 proc. BĮ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija darbuotojų per tą patį 5 metų laikotarpį skaičius išaugo net 24 proc.

Pilnas prašymo turinys:

PRAŠAU:

1. Iki 2018 m. spalio 31 d. atlikti visų Klaipėdos miesto biudžetinių įstaigų ir BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija” veiklos auditą;
2. Suderinti auditus atliksiančios/ių įmonę/ių sąrašą ar pačios savivaldybės administracijos tam tikslui sudarytos audito komandos sudėtį su Klaipėdos seniūnaičiais;
3. Informuoti Klaipėdos miesto visuomenę apie atlikto Klaipėdos miesto biudžetinių įstaigų ir BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija” audito išvadas paskelbiant apie jas viešai per www.klaipeda.lt;
4. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumažinti visų Klaipėdos miesto biudžetinių įstaigų darbuotojų bendrą skaičių 12 procentų nuo dabar esančio. Motyvas –  žemiau pateiktoje lentelėje.
5. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumažinti BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija” darbuotojų skaičių 19 procentų nuo dabar esančio. Motyvas – žemiau pateiktoje lentelėje.
6. Informuoti visuomenę ir Klaipėdos miesto seniūnaičius apie sprendimo sumažinti audituotų įstaigų darbuotojų skaičių kita dalimi, nei nurodyta šiame prašyme, motyvus.

Lentelėje pateikta informacija sudaryta pagal viešai skelbiamus duomenis www.rekvizitai.vz.lt

2018-05-17 gavau atsakymą: “Įvertinus turimus žmogiškuosius išteklius (4 vidaus auditoriai) bei darbų apimtis, audito skyrius neturi galimybės atlikti aukščiau minėto didelės apimties (119 biudžetinių įstaigų struktūros, apie 9 tūkst. darbuotojų) neplaninio audito. 2018 metų veiklos plane, kuris suderintas ir pateiktas Valstybės kontrolei, Finansų ministerijai, Savivaldybės kontrolieriui susipažinimui, numatyta atlikti 17 (septyniolika) vidaus auditų.”

Apie numatomą viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą šiame atsakyme nėra nei žodžio.

Nebuvo kalbama apie asmeninę atsakomybę asmenų, kurie atsakingi už jau aptartus automobilių naudojimo tvarkos pažeidimus bei padarytos materialinės žalos miesto biudžetui atlyginimo klausimą ir Kontrolės komitete.

Artėja rinkimai, gerbiami Tarybos nariai. Klaipėdiečiai balsuos už tuos, kurie savo darbais demonstruoja ryžtą imtis svarbių ir reikalingų darbų.