Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-04 |
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonių grupė ieško galimybių plėsti investicijas į Lietuvos atsinaujinančios energetikos projektus – jūrinio vėjo parko statybas Baltijos jūroje ir žaliojo vandenilio infrastruktūrą šalyje, sako „Orlen“ grupės generalinis direktorius Ireneusz Fafara.
Trečiadienį grupės vadovas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, aptarė dabartinius koncerno valdomos „Orlen Lietuva“ projektus šalyje ir ateities investicijas į grupės veiklos dekarbonizaciją.
Šiuo metu „Orlen Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje vykdo 970 mln. eurų vertės žaliavos likučio konversijos įrenginio statybą. Gamykloje didžiausia regione energijos bendrovių grupė taip pat svarsto galimybes plėtoti vėjo ir saulės energijos gamybą.
„Lietuva yra strategiškai svarbi rinka „Orlen“ grupei. Didžiuojamės, kad čia valdome vieną pažangiausių perdirbimo gamyklų, o užbaigę žaliavos likučio konversijos projektą padidinsime šviesiųjų produktų išeigą apie 12 proc. punktų ir taip padidinsime Baltijos regiono energetinį saugumą“, – pranešime cituojamas grupės generalinis direktorius.
I. Fafara teigimu, šiuo metu „Orlen“ investicinių galimybių atsinaujinančios energetikos srityje ieško visose regiono valstybėse.
Įmonės duomenimis, nuo 2006 m. „Orlen“ grupė Lietuvoje investavo beveik 4,5 mlrd. JAV dolerių į naftos perdirbimo gamyklos įsigijimą ir modernizavimą. Be to, „Orlen Lietuva“ valdo Būtingės terminalą – pagrindinį naftos tiekimo uostą šalyje, taip pat prieš keletą metų įsigijo ir Mockavos geležinkelių terminalą, kuriuo produktai eksportuojami į Lenkiją ir Ukrainą.
Liepos viduryje Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais supaprastintos sąlygos jūrinio vėjo parko konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą dalyvauti pareikštų viena įmonė vietoje anksčiau turėjusių dalyvauti mažiausiai dviejų.
Antrąjį jūrinio vėjo parko konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbs šių metų lapkričio 18 dieną, o laimėtojas paaiškėti turėtų kitų metų birželį.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Tuo metu šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas neįvyko, mat jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą