Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-10 |
Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu netekusieji galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą
Įstatymo projekte nurodoma, kad šiuo metu 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kurio dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sprendimu atlikus laivybos kanalo vedlinės pasukimą, pernai spalį buvo sustabdyta žvejyba. Toks sprendimas priimtas siekiant atlikti molų rekonstrukciją bei užtikrinti numatytą uosto plėtrą. Dėl to į Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kreipėsi dvi įmonės, kurios turi perleidžiamąją teisę į žvejybos įrankius šiame žvejybos bare ir jame vykdo ūkinę veiklą. Jos prašo atlyginti nuostolius, kilusius netekus galimybės žvejoti beveik 36 proc. dydžio 16-ojo žvejybos baro plote.
„Įstatymo pakeitimas nesudėtingas, bet esminis tuo, kad dabar pagal galiojantį teisinį reguliavimą nurodyta, jog jeigu ribojama žuvininkystė Baltijos jūroje, kompensacijas gali mokėti tik valstybės įmonės. Bet situacija pasikeitė (…) ir įstatymo pakeitimas yra, kad vietoje valstybės įmonių būtų įvardintos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės“, – pristatydamas projektą teigė buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 18, prieš balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio 7 d.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą