Apgailėtina, kad Seimo dauguma sesijos pabaigoje balsavo už Referendumo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padaryti išimtį numatomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šiame konkrečiame referendume, kurį tikriausiai paskelbs valdžia, sprendimui priimti tuomet jau nebereikėtų pusės visų piliečių balsų, o užtektų tik pusės iš tų, kurie atėjo.

Lydekai užsakius, valdžiai panorėjus, specialias sąlygas norima sudaryti daugybinės pilietybės įteisinimui.

Nors Seimo kanceliarijos Teisės departamentas aiškiai nurodė, kad siūloma išimtis prieštarautų Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Seimo salėje sėdėję Seimo nariai to visiškai nebojo. Jie pasitenkino pažadais, kad dėl šio įstatymo rudenį Seimas pats kreipsis į Konstitucinį Teismą. Matyt tikisi, kad Konstitucinis Teismas staiga pakeis savo „doktriną“, kaip jau ne kartą yra buvę…

O juk Seimo stalčiuose guli Lietuvio paso įstatymų paketas, kuris Lietuvoje kilusiems, jų vaikams ir vaikaičiams, net jei jie įgytų kitos šalies pilietybę, suteiktų visas Lietuvos piliečio teises, išskyrus dalyvavimą rinkimuose. Lietuvio pasas taip pat suteiktų jo turėtojui teisę greituoju būdu atkurti Lietuvos pilietybę. Tai sumanymas, kuris išlaikytų išvykusiųjų ryšius su Lietuva – jie bet kada galėtų laisvai atvykti į savo šalį, mokytis, dirbti, turėtų kitas piliečių turimas lengvatas. Tai būtų tikrasis lietuvių vienijimosi kelias. Lietuva turi sudaryti sąlygas grįžti, o ne išvykti.

Tačiau mūsų politinė klasė renkasi tautos skaldymo ir pilietybės instituto griovimo kelią, kai būtų sukurti dviejų rūšių piliečiai – vieni, kurie turėtų ir teises, ir pareigas, o kiti – kurie turėtų tik teises.

Akivaizdu, kad tai tik skatintų migraciją, skatintų kitos šalies pilietybės priėmimą ir silpnintų išeivių ryšius su Lietuva.

Susitikimuose su išeiviais įsitikinau, kad Lietuvio paso modelis būtų jiems priimtinas, o dvigubos pilietybės problemą eskaluoja tik Pasaulio lietuvių bendrijos vadovaujantys asmenys. Negi tik taip jie geba parodyti, jog kažką veikia?