Marių vanduo užliejo Juodkrantę

ELTA
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
2025-01-11

Šeštadienio rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Labiausiai vandens lygis pakilo Juodkrantėje, kur buvo užtvindytos gatvės. Kaip aiškina Neringos meras Darius Jasaitis, toks vandens pakilimas yra klimato kaitos pasekmė. 

„Kalbame apie klimato kaitą tame kontekste, kad nebėra žiemų. Ir taip, tą taip pat matome. Bet matome ir vis dažnėjantį Kuršių marių kilimą. Trūko labai nedaug, kad Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje vanduo pasiektų valstybės saugomus namus. Galvojome daug apie krantinių aukštinimą ir rekonstrukciją ir ji yra reikalinga“, – Eltai teigė D. Jasaitis. 

Juodkrantė šeštadienio rytą. Facebook „Mūsų Neringa“ stop kadras

Neringos meras sako, kad didžiosios dalies regiono gyvenviečių krantinės statytos dar sovietmečiu. Todėl, aiškina jis, krantinės nėra pakankamai aukštos sulaikyti pakilusias marias. 

„Nidos, Pervalkos ir Preilos krantinės statytos turbūt šeštajame dešimtmetyje, gūdžiu sovietmečiu. Juodkrantės krantinė naujausia, statyta nepriklausomybės aušroje. Tai net nuo tada praėjo trisdešimt metų. Ir tada buvo statoma pagal tuometinę situaciją ir tokių vaizdų negalėjome išvysti. Mes matome, kad nors ši krantinė galėtų tarnaut daugybę metų, ji per žema. Ir ją reikia kelti į viršų“, – aiškina jis. 

Meteorologas: situaciją sukūrė žemo slėgio sūkurys  

Kaip aiškina meteorologas Gytis Valaika, Kuršių marių lygis per penktadienį ir šeštadienį smarkiai pakilo, tad pradėjo semti vietoves. Tačiau, pasak jo, apie 11 val. lygis pradėjo kristi, o dienos vakare turėtų nusileisti dar labiau. 

„Kaip rodo vandens matavimo stoties, esančios prie Kuršių marių ties Juodkrante duomenys (meteo svetainėje), per praėjusias ~30 valandų vandens lygis labai pakilo, net apie 60 cm, todėl marių vanduo pradėjo semti kai kurias žemesnes Kuršių nerijos vietoves“, – feisbuko paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašė jis. 

Pasak meteorologo, tokią situaciją sukėlė žemo slėgio sūkurys.

„Tokią įdomią situaciją lėmė prie Vakarų Lietuvos besisukiojantis žemo slėgio sūkurys. Būtent jo sukelti pietvakariniai-pietiniai vėjai lėmė tai, kad iš pietinės Kuršių marių dalies nemažai vandens buvo sunešta (supūsta) į šiaurinę“, – aiškina jis. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ pristatymai Kuršių nerijoje

Literatūrologė, kultūros istorikė, klaipėdietė Jovita Saulėnienė kviečia susipažinti su knyga „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“, atveriančia vieną reikšmingiausių Prūsijos ...
2026-10-21
Skaityti daugiau

Regionas

Neringos savivaldybės rašytojo stipendija skirta Rosanai Lukauskaitei

Neringos savivaldybės stipendija rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, šiemet skirta rašytojai, meno kritikei ir tarpdisciplininio meno kūrėjai Rosanai ...
2026-10-21
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Gimdymo namams – „aiški grėsmė“

„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ toliau pasakoja, kas dėjosi miesto sveikatos apsaugos srityje 1954-aisiais. Tuo metu Klaipėdai ...
2026-10-17
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This