Klaipėdos uoste baigtos rekonstruoti krantinės Nr. 101–104, kuriomis naudojasi didžiausia pagal krovos apimtį šiemet tapusi bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT). Šis objektas išsiskiria ne tik tuo, kad tai pirmosios uosto krantinės, prie kurių ateityje bus galima pasiekti iki 16,5 m gylį, bet ir faktu, kad jų rekonstrukcija vyko nenutraukiant krovos proceso.
433 m ilgio krantinių rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur. Teigiama, kad ši investicija Uosto direkcijai atsipirks per 13-14 mėnesių. Martyno Vainoriaus nuotr.
„BKT daro milžinišką šuolį ir generuoja didžiausia krovinių srautą. Rekonstrukcija buvo vykdoma veikiant krovai. Tai sunki misija, bet įmanoma padaryti”, – trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Pasak jo, jau ir kitos uosto kompanijos prašo panašiu būdu daryti rekonstrukcijas, tad tikimasi, jog tokių pavyzdžių jau bus ir daugiau.
„Tai pirmas objektas, kuris buvo statomas tokiais tempais ir nestabdant gamybos. Iki šiol nebuvo dar patirties, kaip švartuoti laivus, kai vyko statybos, stovėjo kranai, bet viskas pavyko ir rangovo, ir Uosto direkcijos dėka. Pernai, kai vyko pagrindiniai darbai, netgi pavyko padidinti krovos apimtis. Pagal mūsų skaičiavimus krantinės direkcijai atsipirks per 13-14 mėnesių”, – sakė BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas.
Anot jo, šiemet per pusę metų kompanija į lavus perkrovė 4,365 mln. tonų trašų, o iš viso iš vagonų buvo iškrauta daugiau nei 5 mln. t – dalis produkcijos iškeliauja į kitas uosto krovos kompanijas. Per metus čia aptarnaujamas didžiausias uoste vagonų skaičius – per 140 tūkst. vienetų.
Šios krantinės rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 m.
433 m ilgio krantinių rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur. Jas rekonstravo konkursą laimėjusi AB „Latvijas tilti“.
BKT uoste išsiskiria ir didžiausia vidutine alga tarp krovos kompanijų. „Sodros” skelbiamais duomenimis, gegužę ji siekė 3835 eurus. Čia dirbo 137 žmonės.
„Mano nuomone, Lietuvoje žmogus turi uždirbti mažiausiai 1200 eurų. Tuo mes ir vadovaujamės. Tačiau jau atsiranda kalbančių, kad jei mes tiek mokame, gal reikia ir mokesčius didinti”, – sakė V. Dambrauskas.
Verslininkus, kurie ‘Sodrai’ nevengia parodyti algų, aukšteskių nei 3000.00 Eurų, nemoka vokeliuose, o darbininkus skatina uždirbti kiek jie patys pasišovę arba kiek jiems leidžia jų laikas ir sveikata, reikia gerbti ir saugoti. Tokio stipraus ir skaidraus biznio valdymo, prisibijo kai kurie politikai bei jų biznis. Todėl ir organizuoja šmeižto kompanijas.
Būtent tokie verskai, vienas iš kurių BKT, mokantys ir didžiulius mokesčius, labai naudingi Lietuvai. Bent jau dalis lietuvaišių neieškos darbų svetimoje žemėje. Mokykitės mąstyti, Tautiečiai, o ne skubėti griebtis vieningos daugumos informaciniais kanalais brūkamos nuomonės.
Tik turtingas, drąsus, įžvalgus biznis naudingas ir Klaipėdai. O tokie kandidatai į miesto savivaldybę bent jau negrobstys nekilnojamo turto likučių, protingai sudarinės miesto biudžetą. Būkite atidūs, ką išsirinksite!