Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-03 |
Klaipėdos savivaldybė už 17 545 eurus pasamdė įmonę, kad ši pateiktų išvadas, kokio dydžio mokesčius už infrastruktūros plėtrą miesto teritorijoje turės mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami gauti statybos leidimą. Norima ir pasiūlymų dėl poreikio diferencijuoti infrastruktūros plėtros įmokų tarifus skirtinguose uostamiesčio mikrorajonuose.
2020 metais Savivaldybės patvirtino infrastruktūros plėtros įmokų tarifus: „socialinės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, taikomą gyvenamiesiems pastatams, negyvenamiesiems viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės paskirties pastatams ir sporto paskirties inžineriniams statiniams (5,41 Eur už kvadratinį metrą); inžinerinės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, taikomą visiems statiniams (5,15 Eur už kvadratinį metrą).”
Tuomet buvo patvirtintas ir inžinerinės bei socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų, taikomų prekybos paskirties pastatams, diferencijavimo koeficientas bei Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašas.
„Nuo aukščiau minimų savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo praėjus keleriems metams, yra reikalinga atlikti išsamią situacijos analizę, išnagrinėti kitų Lietuvos savivaldybių taikomas praktikas ir peržiūrėti galiojančius savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų tarifus”, – taip motyvuotas sprendimas samdyti privačią įmonę – MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas”.
Ji išvadas turi parengti per porą mėnesių. Numatyta, jog parengti dokumentai bus viešai pristatomi vietos politikams ir visuomenei.
2021 m. buvo teigiama, jog iš socialinės infrastruktūros plėtros įmokos sukauptos lėšos skiriamos „tik Savivaldybės infrastruktūros plėtrai (naujų gatvių, inžinerinių tinklų, mokyklų ir darželių statyba, želdynų įrengimas ir kt.) vystyti, iš šių lėšų taip pat bus kompensuojama vystytojams, įrengusiems savivaldybės infrastruktūrą”.
O ką savų klerkų savivaldybėje mažai, kad kainai nustatyti reikia samdyti firmas, o gal ten darbuotojų turimos žinios ir profesionalumas neleidžia tai atlikti, o surinkti tam kad būtų užpildyti etatai , kitaip sakant popieriukų nešiotojai iš kabineto į kabinetą
Tegul dirba. Jau geriau tegul dirba, nieko nieko nedaro, kaip prie Jūsų ir Jūsų draugų valdžios Artūrai. Klaipėda anais laikais patapo bažnytkaimiu. Čia ir arkliui aišku Artūrėlį, kad dėl kiekvieno naujos valdžios darbo, bus keliamas didžiausis baubas, vos kad ne atominė bomba mieste sprogo.
Paaiškinkite man nesusipratusiam, kur šiame straipsnyje keliamas didžiausias baubas?
Statomas viešbučių paskirties namų kompleksas Mėsininkų, Sukilėlių ir Tomo g. ribojame kvartale, statinys kuris visiškai nedera nei senamiesčio masteliu, nei proporcijomis, nei netgi architektūrinę raišką. Nuosekliai aprašė Klaipėdos miesto vystymosi ir jo statybas nuo nuo 1252-1944 J. Zembrickas. Reikia pažymėti, kad 1970-1990 Klaipėdos senamiesčio puoselėjamas ir regeneravimo prasmė buvo sėkminga. Šiuo metu paklydo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos su Klaipėdos miesto savivaldybė, pateikdamį nesilaikydami Klaipėdos tarybos 2003-06-15 Nr. I – 148 patvirtinto detalaus plano. Pagal senamiesčio reglamentus ir išlaikytus pastatų tūrius , aukštis galimas iki 10,46 m. tai 2a + plius 1 mansardą. Tikėtis , kad klaidos bus ištaisytos, nerealu. matomai prisieis kreiptis į Tarptautinę kultūros paveldo ekspertų organizacijos, gal spėsime, jeigu ne teks nuardyti.