Pajūrio publika su nekantrumu laukia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomo baleto „Graikas Zorba“ premjeros. Legendinio kompozitoriaus Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ pajūryje kuria pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine.

Apie jam patikėtą vaidmenį balete „Graikas Zorba“ kalbamės su charizmatiškuoju Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėju, choreografu, baleto trupės inspektoriumi Mantu Černecku.

Koks bus jūsų vaidmuo?

Pirmas žodis, kuris padėtų nusakyti mano vaidmenį – „sunkus“. Tačiau nauji vaidmenys pradžioje visada būna sunkūs, kol jų neužkariauji. Vieniems reikia mažiau, kitiems – daugiau laiko. Šįkart teks įdėti daug pastangų, kad Manoliou man pavyktų. Vaidmens choreografinis „tekstas“ (choreografo sukurti šokio judesiai) jau iššūkis. Man kaip šokėjui atlikti juos kuo geriau labai svarbu – tai verčia tobulėti ir lavinti save. Koks bus mano personažas dar sunku atsakyti, nes kūrybinis procesas tik įpusėjęs. Esu tikras, kad Manoliou – turės būti stiprus kaip asmuo ir vyras.

Ko iš baleto „Graikas Zorba“ tikėtis žiūrovams?

Žiūrovai turėtų tikėtis didelės šventės scenoje. Aš asmeniškai seniai nedalyvavau tokio dydžio spektaklyje, kur daugiau nei trisdešimt šokėjų, du chorai ir orkestras. Tikiu kūrėjais, kad jie mus visus apjungs išmaniai ir dėl to reginys bus labai įspūdingas.

„Graiko Zorbos“ dėka išgarsėjo sirtakis. Kuo šis šokis ypatingas, išskirtinis?

Tikriausiai sunkiai rastume suaugusį žmogų, kuris nežinotų, kas yra sirtakis. Pats šokis turi daugybę versijų, kaip ir „Graikas Zorba“ spektaklis, bet muzika abejingų nepalieka. Šokėjams, manau, svarbiausia bus neatsilikti nuo šokio energetiškai ir šypsotis: ne tik veidu, bet ir vidumi.

Ar yra jūsų svajonių vaidmuo, spektaklis? Jūsų kūrybiniai planai.

Kai stovi prie scenos dar uždangai nepakilus visada aplanko jausmas, kad ši akimirka vienintelė ir tikriausiai daugiau niekada nebus kažko panašaus, todėl džiugu, kai laikas įrodo priešingai. Anksčiau turėjau svajonių sušokti vieną ar kitą vaidmenį, dabar daugiau svajoju, kad galėčiau tai patirti kuo ilgiau. Todėl stengiuosi imti iš scenos viską, ką ji man duoda. Tiesiog noriu būti atviras ir dalintis tuo su žiūrovais. Mano pagrindinis planas – kiek jėgos leis nesustoti šokti ir kurti.

Premjera net vasarą. Kada atostogausite? Ar lieka laiko vasaros malonumams?

Galiu nuraminti: mes irgi žmonės ir atostogas turime (juokiasi). Po baleto „Graikas Zorba“ premjeros tikrai turėsiu laiko atsikvėpti. Smagu, kai po darbo dienos gali nuvažiuoti prie jūros ir joje atpalaiduoti ne tik kūną, bet ir protą. Joks kitas miestas Lietuvoje man neduoda to, ką gali Klaipėda.

„Žvaigždžių liga“- gal tenka pastebėti sergančius kolegas, o gal kada šios ligos simptomai pasireiškė jums?

Nenorėčiau kalbėti už kitus. Juk bet kuris žmogus gali pasielgti netinkamai vienoje ar kitoje situacijoje, todėl nepuolu vertinti, nežinodamas visų aplinkybių. Nes jeigu aš pavargęs ir nenoriu su niekuo bendrauti, ar tai jau yra „žvaigždžių liga“? Svarbiausia turėti draugų ir kolegų, kurie tave „nuleistų ant žemės“ ir primintų, jog nesi toks geras, kaip apie save galvoji. Taip, manau, kad turėjau šios ligos simptomų (juokiasi)… Tik nebuvau ir tikrai nesu įžymus, kad kam nors būtų tai rūpėję…

Žinomumas, sekantys gerbėjai, dūsavimai į telefono ragelį… Ar teko tai patirti?

Aš esu gal tik pora kartų gavęs gėlių iš nepažįstamųjų bei tai laikau dideliu savo darbo įvertinimu. Meluočiau sakydamas, kad nesusilaukiu merginų dėmesio. Sulaukiu… Tiesiog šiais laikais, kai socialiniuose tinkluose galima pasiekti beveik kiekvieną, merginoms yra drąsiau ir lengviau pasakyti gera žodį apie matytą spektaklį ar pasirodymą. Man nesunku padėkoti…