Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-02 |
Po beveik keturių mėnesių intensyvaus slaugymo Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre trečiadienį atgal į jūrą buvo paleisti pirmieji 9 ruoniukai.
Šiemet Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre slaugoma 12 ruoniukų, kuriems, tradiciškai, vardus išrinko Lietuvos gyventojai ir konkurso komisija „Lidl Lietuva“ bei Lietuvos jūrų muziejaus inicijuotame konkurse. Šįmet jie – dzūkiški: Šiuškė, Spalgena, Grucė, Pučkelis, Kukucis, Tancius, Laška, Untojus, Dziubas, Pancis, Zbitkas ir Dzyvas.
Lietuvos jūrų muziejaus jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad šiemet teko susidurti su įvairiais iššūkiais.
„Pirmasis ruoniukas šiemet reabilitacijos centrą pasiekė kovo 22 dieną. Tiek jis, tiek atvykę vėliau ruoniukai buvo išsekę, sukandžioti plėšrūnų, svėrė vos 12-13 kilogramų, viduriavo bei turėjo virusinių ligų simptomų. Reabilitacijos metu mažyliai buvo gydomi antibiotikais ir stiprinami vitaminų komplektais. Pirmosiomis dienomis buvo maitinami per zondą specialia tyrele, į kurios sudėtį įeina įvairūs mikroelementai, žuvų taukai ir nedidelis kiekis žuvies“, – pasakojo Arūnas Grušas.
Pasak jo, ruoniukai ruošiami paleidimui į jūrą atsižvelgiant į jų būklę, todėl svarbiausia, kad jie svertų bent 40 kg ir gebėtų savarankiškai maitintis jūroje.
„Nors visi ruoniukai į reabilitacijos centrą atkeliavo panašios būklės ir elgėsi vienodai, su kai kuriais teko padirbėti rimčiau, ypač antrajame etape, kuomet pradėjome ruoniukus maitinti žuvimi. Mažyliai nenoriai valgė šviežią žuvį, todėl jiems buvo sunku priaugti reikiamo svorio. Tokiais atvejais mėgstame sakyti, jog ponams reikia peilio ir šakutės. Nors dabar ruoniukų svoris pakankamas, pora ruoniukų gavę žuvį jos neryja, o pirmiausia patikrina, kokio ji skonio, perplėšia per pusę ir tik tuomet suvalgo“, – pasakoja A. Grušas.
Baltijos pilkieji ruoniai – itin svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis. Medžiodami ir maitindamiesi žuvimi, jie ne tik reguliuoja žuvies populiaciją jūroje, bet ir aprūpina maistinėmis medžiagomis smulkesnius organizmus ar skaidytojus.
Deja, pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojamas itin spartus pilkųjų ruonių nykimas. Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkų teigimu, Lietuvoje dažniausiai sutinkamų pilkųjų ruonių populiacija 1900 metais siekė apie 100 tūkst., o 1970 metais buvo sumažėjusi iki kritinės ribos – vos 3 tūkstančių. Šiandien Baltijos jūroje gyvena apie 40 tūkst. pilkųjų ruonių, tačiau dėl besikeičiančios Baltijos jūros ekologinės situacijos jie yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
„Dėl klimato kaitos jūroje nebesusidaro ledas, todėl ruonės jauniklius veda mažose, žmogaus nepaliestose salelėse. Dėl vietos trūkumo ten kaupiasi daug ruoniukų – kyla konfliktai, plinta ligos, trūksta maisto. Pavasarį motinos palieka jauniklius, o silpnesnius srovės dažnai atneša iki mūsų krantų. Šiemet Lietuvos pajūrio krantuose iš viso buvo rasta 15 sužeistų ruonių jauniklių, deja, dėl sunkių sužalojimų bei ligų trijų išgelbėti nepavyko“, – pasakoja A. Grušas.
Prie ruonių išslaugymo prisideda ir prekybos tinklas „Lidl“, jau ketverius metus vykdantis iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“. Kiekvienas „Lidl“ parduotuvėse nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ projekto daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Per visą iniciatyvos laikotarpį pirkėjų dėka reabilitacijos centrui buvo perduota daugiau nei 231 tūkst. eurų. Ši parama padėjo atgal į Baltijos jūrą sugrąžinti 82 ruoniukus. Lėšos skiriamos ruoniukų reabilitacijai bei specialiems siųstuvams įsigyti, kurie leidžia stebėti mažylių elgesį jūroje.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Dzūkiški (jotvingių), suvalkietiški (sūduvių), aukštaitiški („didžlietuvių”?)… Visi nuo žemyno sausumos ir nesusiję su jūra. O kur ir kada bus kuršiški, žiemgališki? Jei ne jie, tai nors žemaitiški vardai?