Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-11 |
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų tyrimai tapo įkvėpimu dokumentinei juostai „Nuskendusi žemė“ – pirmajam Lietuvos kino istorijoje filmui, atversiančiam tai, ką slepia Baltijos jūros dugnas. Filmo pagrindinis herojus bus akademikas prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Lietuvos povandeninės archeologijos pradininkas, buvęs KU rektorius.
Šis filmas – tai kelionė į pasaulį, kurio jau nėra, bet kuris vis dar egzistuoja tamsiose Baltijos gelmėse. Jūros dugne 25–32 metrų gylyje aptikti reliktinių miškų – pušų ir ąžuolų – likučiai su visomis šaknimis ir šakelėmis. Tyrimai leidžia rekonstruoti priešistorinį kraštovaizdį ir žmogaus buvimą pajūrio zonoje prieš 10–12 tūkstančių metų.
„Galvojau, kad šio filmo centre bus medžiai, šakos, šaknys, o ne Žulkus, vaikštantis po universitetą iki saulėlydžio“, – su šypsena sako profesorius habil. dr. Vladas Žulkus.
Visgi būtent jo dešimtmečius trunkantys tyrimai, ekspedicijos su KU mokslininkų komanda ir neblėstanti aistra jūrai tapo filmo šerdimi.
„Padarėme stulbinančius, iki šiol negirdėtus atradimus. Pavyzdžiui, pagal DNR nustatėme, kad poledynmečiu į mūsų kraštus atėjusios pušys kilusios iš regiono tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. Tokio pobūdžio kompleksiniai tyrimai – unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – atskleidžia prof. habil. dr. V. Žulkus.
Filmo kūrėja – režisierė ir povandeninė operatorė Veronika Tamulionytė. Po metų studijų ir ekspedicijų Ramiajame vandenyne filmavimo ji sugrįžo į Lietuvą, kad naująją misiją įgyvendintų Baltijos jūroje.
„Su profesoriumi Vladu Žulkumi susipažinome vos man grįžus iš Indonezijos. Jis tapo ne tik filmo herojumi, bet ir mano asmeniniu autoritetu. Jis dega savo darbu, kalba apie jūrą su tokia meile, kad negali likti abejingas. Tai pirmas kartas mano kūrybinėje kelionėje, kai jaučiu, kad visos pusės vienodai stipriai tiki šiuo filmu“, – atvirauja režisierė.
Povandeniniai kadrai, sukurti Baltijos gelmėse, pasakoja ne tik apie medžių liekanas, bet ir apie galimas senųjų civilizacijų pėdsakų vietas, ritualinius akmenis ir mezolito žmogaus buvimo ženklus. Juos papildo garso takelis, įkvėptas priešistorinių garsų – riksmo, akmenų skambesio, ritmikos ir ragų aidų.
„Yra sakoma – jei nori, kad žmogus suprastų mokslą, parodyk jį kaip meną. Mūsų tikslas – kad žiūrovas ne tik sužinotų, bet ir pajustų. Kad atpažintų, jog ši jūra slepia ne tik gamtą, bet ir mūsų pačių atmintį“, – sako V. Tamulionytė.
„Nuskendusi žemė“ šiuo metu filmuojama Klaipėdos universiteto ekspedicijų metu, tyrimų stotyse bei laboratorijose. Į planą įtraukti tiek trumpametražio, tiek pilnametražio filmo variantai – kūrėjai sieks finansavimo iš Lietuvos kino centro.
„Didžiausias pasaulio muziejus – tai jūros ir vandenynai“, – sako profesorius habil. dr. Vladas Žulkus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą