Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-15 |
Radiologijos technologų poreikis rinkoje pastaraisiais metais išaugo itin stipriai ir, anot medicinos įstaigų atstovų, juntamas trūkumas.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Radiologijos klinikos Vaizdinės diagnostikos centro vadovas Artūras Čiuvašovas pažymi, kad radiologijos technologų vaidmuo medicinos komandoje dažnai išlieka nepakankamai įvertintas, nors jų indėlis į diagnostinį procesą yra esminis.
„Šių specialistų poreikis – didžiulis. Tai labai perspektyvi, dinamiška specialybė – darbas nėra monotoniškas. Radiologijos technologų rankose – visas tyrimų spektras: nuo rentgeno ir kompiuterinės tomografijos iki branduolinės medicinos“, – teigia A. Čiuvašovas.
Šiuo metu KUL Radiologijos klinikos komandoje dirba apie 50 radiologijos technologų, tarp jų ir baigusių studijas Klaipėdos universitete, tačiau, pasak vadovo, jų gretos galėtų būti ir dar gausesnės. Anot A. Čiuvašovo, konkurencija tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų turėjo teigiamos įtakos šios profesijos prestižui – tai atspindi ir darbo užmokesčio augimas.
„Radiologijos technologų atlyginimai šiandien yra konkurencingi – dažnai jie viršija slaugytojų darbo užmokestį. Ši specialybė yra universali, tinkama tiek merginoms, tiek vaikinams. Ji reikalauja techninio mąstymo, dėmesingumo, bet kartu suteikia daug erdvės profesiniam augimui ir specializacijai. Tai – viena iš tų sričių, kurios reikšmė tik augs“, – pabrėžia centro vadovas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Radiologijos skyriaus vedėjas Arūnas Daraitis pabrėžia, jog šiuolaikinės medicinos įstaigos veikla neįsivaizduojama be radiologijos technologų indėlio.
„Kad ir kokia pažangi būtų diagnostinė aparatūra, ją būtina profesionaliai valdyti. Net ir „Ferrari“ be vairuotojo nejudės iš vietos – lygiai taip pat veikia ir radiologijos technologijos. Mūsų ligoninėje vien per praėjusius metus atlikta apie 80 tūkstančių įvairių radiologinių tyrimų. Su šiuo srautu dirba 32 kvalifikuoti technologai. Tyrimų skaičius auga, nes technologijos tampa vis sudėtingesnės, o tyrimų trukmė trumpėja – todėl per tą patį laiką galima atlikti daugiau procedūrų“, – teigia A. Daraitis.
Pasak vedėjo, gydytojo radiologo darbas tiesiogiai priklauso nuo radiologijos technologų atlikto vaizdinio tyrimo, tad jų bendradarbiavimas neatsiejamas.
„Kai radiologijos technologas ir gydytojas radiologas dirba komandoje, diagnostika pavyksta daug profesionaliau ir tiksliau. Be technologų neįsivaizduoju gydytojų darbo“, – pabrėžia medikas.
Anot A. Daraičio, radiologijos technologai privalo nuolat tobulinti savo kompetencijas, gebėti valdyti sudėtingus magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, rentgeno bei kitus modernius diagnostinius aparatus. Nors naujausioje įrangoje jau integruojami dirbtinio intelekto sprendimai, A. Daraitis neabejoja – šios profesijos reikšmė išliks svarbi dar ilgą laiką. Specialisto profesionalumo, kritinio mąstymo ir klinikinio situacijos vertinimo dirbtinis intelektas neatstos.
Šiai nuomonei pritaria ir medicinos centro „Northway“ Vakarų regiono medicinos paslaugų vadovė Ineta Pačiauskaitė.
„Dirbtinis intelektas palengvina darbą – padeda analizuoti duomenis, optimizuoja kai kuriuos procesus, tačiau jis negali pakeisti žmogaus. Kiekvieno paciento kūnas yra individualus, o gebėjimo įvertinti unikalius žmogaus anatomijos niuansus, paruošti pacientą diagnostikai ar reaguoti į nestandartines situacijas, technologija neturi. Net ir ateityje be radiologijos technologų neapsieisime“, – įsitikinusi I. Pačiauskaitė.
Anot jos, Lietuvoje šiuo metu juntamas itin didelis šios srities specialistų trūkumas – ypač aukštos kvalifikacijos. To priežastis – per pastaruosius metus sparčiai išaugęs diagnostinės įrangos kiekis medicinos įstaigose visoje šalyje.
„Rinkoje labai trūksta patyrusių radiologijos technologų, gebančių dirbti su moderniausia įranga. Technologijų daugėja, jos vis sudėtingesnės, ne visi specialistai ryžtasi su jomis dirbti. Pavyzdžiui, turime vieną moderniausių mamografijos aparatų rinkoje, tačiau technologų, galinčių atlikti tyrimą moterims su krūtų implantais – vos vienas kitas“, – teigia vadovė.
I. Pačiauskaitė atkreipia dėmesį, kad ši specialybė, kurią norint įgyti bakalaurą galima studijuoti Klaipėdos universitete, patiks žmonėms, kuriems artimas darbas su technologijomis, kurie yra komunikabilūs, žingeidūs, pasiruošę nuolat mokytis bei užtikrinti paciento saugumą ir komfortą.
„Dažnas pacientas, vos įžengęs į magnetinio rezonanso kabinetą, pasako: „Aš bijau“. Nuo technologo profesionalumo, gebėjimo nuraminti ir paaiškinti, priklauso, ar tyrimas bus sėkmingai atliktas – net ir pacientams, kurie jaučia stiprią baimę ar klaustrofobiją“, – pasakoja „Northway“ atstovė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą