Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-08-08 |
Susisiekimo ministerijos pranešime nurodoma, kad Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programoje siekiama, jog miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 000 gyventojų, 2020 m. būtų ne mažiau kaip 100 elektromobilių įkrovimo jungčių. Savivaldybės taip pat turės užtikrinti, kad 5 metus po įkrovimo prieigos įrengimo elektromobilių įkrovimo paslaugos būtų teikiamos nemokamai.
Savivaldybėms rekomenduojama leisti elektromobiliams važiuoti visomis viešojo transporto eismo juostomis, atleisti nuo automobilių stovėjimo rinkliavų, formuoti „žaliąsias zonas“, kuriuose būtų leidžiamas tik elektromobilių eismas, bendradarbiauti su privačiu sektoriumi plėtojant elektromobilių infrastruktūrą: prie elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros kviesti aktyviau jungtis prekybos centrus, degalines ir pan.
Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje iki 2020 metų planuojamų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų plane matau 16 vnt. (po dvi aštuoniose vietose).
Šiuo metu Klaipėdoje veikia 8 elektromobilių įkrovimo stotelės. Taigi, iš viso iki 2020 m. turėsime 24 stoteles.
Siekiant vykdyti paskelbtą Susisiekimo ministerijos nutarimą, Klaipėdai per 2020-2022 metų periodą teks miesto biudžete rasti lėšų jau net 76 stotelėms!
Toks vangus valdininkų veikimas remiasi jų pasvarstymais, kad mažai gi tų elektromobilių Klaipėdoje registruotų. Tačiau gal reikėtų išgirsti susisiekimo ministro Roko Masiulio teiginį, kad „norėdami skatinti žmones naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, turime atitinkamai plėtoti ir infrastruktūrą”?
Arba kaip sako mano kaimynas: „Ar supranti, Šulcai, kad jei gyveni daugiabutyje ar net nuosavam būste toliau už miesto, pirma turi turėti kur Klaipėdoje pasikrauti, o ne pirkti elektroautomobilį bei laikyti daugiabučio kieme ir laukti, kol statistika pagerės ir savivalda atsibus.”
Čia tas pats kaip su Klaipėdos senamiesčiu – pirma sutvarkykime gatvių grindinius ir šaligatvius, o tada kvieskime damas su aukštakulniais, pensininkus bei jaunimą su elektriniais paspirtukais ir mamas su vežimėliais į miesto centrą. Nes ten, kur neišravėjai piktžolių, negali tikėtis žydinčio gėlyno.
Geros žinios.
Planuodamas kelionę į Klaipėdą iš Vilniaus pasigendu patogių įkrovimo vietų mieste.
Tačiau, manau, pradėti reikėtų nuo greito krovimo stotelių.
Nepatogios lėtos stotelės naudos neatneš.
(Pvz stotelė nr. 2 yra vidury niekur – gyventojai kažin ar krausis 10-15 min kelio pėsčiomis nuo namų, jei tai nėra greito krovimo stotelė)
Populiariausio elektromobilio Nissan Leaf kaina apie 10’000 EUR, kitų gamintojų – nuo 8’000 EUR. Metai nuo 2011 ir naujesni, t.y. iki 7 metų senumo.
Pakrovimas nemokamas, stovėjimo centre mokesčio (jei savivalda vykdys Susisiekimo ministerijos rekomendacijas) nemokamas, važiavimas A juosta, važiavimas per centrą.
Vien nemokamas pakrovimas lyginant su dyzeliu ar benzinu varomu vidutinios galios auto vidutiniškai per mėnesį važiuojančiam bent 300 km sutaupys per 1 metus apie 400 EUR, per 5 metus – 2000 EUR.
Važinėjančiam bent 600 km per mėnesį – per metus sutaupymas 800 EUR, per 5 metus – 4000 EUR. Jei dar bent kartą per mėnesį į Vilnių pasisvečiuot, auto per 5 metus atsiperka pilnai, t.y. neišleidžiate kurui tų pačių 8000 EUR, kuriuos sumokėjote šiandien už auto. Ir smirda mažiau.
Dabartinis automobilių Lietuvoje vidutinis amžius 17 metų. Palaipsniui lyginantis mūsų ir vakarų Europos pragyvenimo lygiui, šiandien iš salonų parduodamais naujutėlaičiais Volvo, BMV ir Toyota elektroautomobiliais jau po 12-14 metų važinėsime visi.
o tai pas mus tiek tų elektromobiliu marios ka tiek aikšteliu reik statyti?Taigi dar 20 metų tokios texnikos nelabai kas ir įpirks