Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-30 |
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymą kartu su įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, skelbia Prezidentūra.
„Naujasis konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas yra daugiau nei tik apie viešųjų finansų valdymą. Tai yra įstatymas, kuriuo mes nubrėžiame šalies regioninės ekonomikos ilgalaikę perspektyvą. Džiaugiuosi, kad Seimas pritarė nustatyti lankstesnes fiskalines taisykles savivaldybių investicijoms, kai šios finansuojamos skolinantis iš nacionalinio plėtros banko. Šis naujasis reguliacinis pokytis įgalins padidinti ir pagreitinti investicijų apimtį regionuose išlaikant viešuosius finansus tvarius“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Atnaujintas konstitucinis įstatymas dėl fiskalinės drausmės sudaro palankesnes galimybes valstybei, suderinant tai su pasikeitusia Europos Sąjungos (ES) fiskaline valdysena, vienu metu įgyvendinti gynybos ir socialinius prioritetus.
Kita svarbi nauja konstitucinio įstatymo nuostata – galimybė savivaldybėms daugiau investuoti, jeigu savivaldybės skolinasi iš ILTE. Tai svarbu siekiant sumažinti regioninius skirtumus, o ši nuostata buvo pasiūlyta prezidento dekretu Seimui spalio mėnesį.
Sutinka, kad galimybė savivaldai neįtraukiant į limitus skolintis iš ILTE – geras mechanizmas
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina manantis, kad galimybė savivaldybėms skolintis iš nacionalinio plėtros banko ILTE, tų lėšų neįtraukiant į bendrą skolos limitą, yra solidus sprendimas.
„Manau, kad palengvintas skolinimasis, kada skola nesiskaičiuoja į skolos limitus ir tai vyksta per ILTE – tikiu, kad tai geras mechanizmas. ILTE turi kompetencijas ir viziją, kad atrinkti projektus, kurie yra ekonomiškai gyvybingi ir kitomis prasmėmis labai naudingi, tad tikrai esu patenkintas“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės narys.
Su juo sutiko ir LSA vadovas A. Klišonis, kuris mano, kad tokia priemonė padės mažinti atskirtį tarp mažųjų ir didžiųjų Lietuvos savivaldybių yra vienas tvaresnių pasirinkimų.
Anot jo, susitikime buvo aptartos kryptys, kurios yra itin svarbios ir kuriomis reikėtų judėti regionams, kad gyvenimas ten būtų patrauklesnis.
„Su prezidentu aptarėme priimtą įstatymą ir metodus, kaip savivaldybės gali jį panaudoti ir kokiomis kryptimis eiti. Viena iš tų krypčių – priemonės, susijusios su energetika, nes energetinių resursų kainos neišvengiamai judės aukštyn, o energetinių resursų savivaldybėms besiplečiant reikės kuo daugiau. Kitas prioritetas – aplinkosauga, nes savivaldybės jau šiuo metu turi bendras įmones, atliekų tvarkymo centrus, tačiau ten, kur seniai yra pastatytos MBA gamyklos, yra reikalingi atnaujinimai, kurie kainuos milijonus“, – tikino A. Klišonis.
Anot LSA prezidento, tarp infrastruktūrinių prioritetų regionams taip pat yra apgyvendinimas – daugiabučių renovacijos bei municipalinio būsto plėtra.
Kaip skelbta, gruodį Seimas priėmė naujos redakcijos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.
Šiuo įstatymu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis siekiama sudaryti valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Taip pat siekiama užtikrinti tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.
Įstatyme įtvirtinama viena aiški valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė – kiekvienais metais grynųjų išlaidų augimas, išreikštas procentais, turi neviršyti nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą