Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-29 |
Seimo kontrolierė, ištyrusi Lietuvos architektų rūmų (LAR) skundą dėl Klaipėdos savivaldybės veiksmų įgyvendinant ledo arenos statybų projektą buvusioje II vandenvietės vietoje Paryžiaus Komunos gatvėje, konstatavo, jog jie galėjo pažeisti viešąjį interesą.
Žinia, praėjusios kadencijos taryba ledo arenos ir kitų sporto šakų kompleksą šioje vietoje buvo nusprendusi statyti koncesijos būdu, jau buvo pasirašyta ir sutartis. Tačiau koncesoninkui vėliau pageidavus padidinti kontrakto sumą, ši taryba 2023 m. liepą tam nepritarė.
2024-ųjų pradžioje dabartinė miesto valdžia nusprendė, kad asociacija „Hockey Lietuva“ parengs ledo arenos projektą, o savivaldybė pagal jį vykdys statybas. Prieš miesto tarybai imantis svarstyti šį klausimą iš „Klaipėdiečių tribūnos“ kalbėjęs architektas Laimonas Bogušas klausė, negi Klaipėdai, „kaip našlaitei, tinka bet kas“ ir ragino „nepirkti katės maiše“, nes sutartyje su „Hockey Lietuva“ nebuvo numatytas įsipareigojimas rengti architektūrinį konkursą.
Meras Arvydas Vaitkus į minėto architekto priekaištą tada atsakė, kad net keletas savivaldybės tarybos narių „buvo nuvažiavę į Kauną ir apžiūrėjo viską iki smulkmenų“, todėl žinoma, ką norima įsigyti.
2024-ųjų liepą LAR Klaipėdos regioninė architektūros taryba kreipėsi raštu į Savivaldybės administraciją ir Klaipėdos merą, prašydama pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių arenai nėra organizuojamas architektūrinis konkursas, kaip numato Architektūros įstatymas. Architektai sulaukė tik administracijos atsakymo apie tai, kad taikytos kartotinių projektų nuostatos – esą projektuojama po tarptautinio konkurso suprojektuotos Vilniuje, Jotvingių g. 1, numatytos statyti arenos sprendinių pagrindu ir konkurso nereikia.
Vėliau jau LAR kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaiga.
„Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai buvo ne tik eliminuota galimybė žinoti Klaipėdos miesto mero poziciją pateiktu klausimu, bet ir suvaržyta teisė tinkamai pasinaudoti administracinio sprendimo apskundimo tvarka“, – taip faktą, kad meras nesiteikė atsakyti architektams, įvertino Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Ji taip pat pažymėjo, jog negana to, Savivaldybės administracija atsakymai buvo ne tik kad neišsamūs, bet ir pateikti reikšmingai praleidus Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą. Tad savivaldybės veiksmai, anot kontrolierės, neatitiko gero viešojo administravimo principo ir turi proceso vilkinimo požymių.
J. Miliuvienė taip pat sutiko su LAR teiginiais, kad dėl pastato paskirties, jo dydžio bei planų statybas finansuoti savivaldybės lėšomis, šiuo atveju turėjo būti rengiamas architektūrinis konkursas.
Kontrolierė be kita ko rekomendavo merui teikti svarstyti miesto tarybai siūlymą keisti sprendimą „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“, kad būtų patikslinta arba iš viso panaikinta kartotinių projektų sąvoka. Aplinkos ministerija kontrolierei buvo atsakiusi, kad statinių projektai, kurie galėtų būti laikytini kartotiniais, nėra apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose, taip pat nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos statinio projektai galėtų būti priskirti kartotiniams.
Kontrolierės nuomone, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš turėtų įvertinti bendradarbiavimo sutarties su „Hockey Lietuva“ sudarymo ir galiojimo aplinkybes „galimai pažeidžiamo viešojo intereso aspektu“ bei, esant pagrindui, imtis teisme ginti viešąjį interesą.
D. Kerekeš „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad jau yra paprašiusi, jog savivaldybė suteiktų jai papildomos informacijos.
„Nėra taip paprasta eiti į teismą su viešuoju interesu, reikia įvertinti ir pasverti, kokia faktinė situacija jau yra dabar. Yra ir teismų praktika, kai žiūrima, kur tas viešasis interesas yra didesnis. Jei gauta nemokamai, ar iš tiesų yra geriau mokėti?“ – kalbėjo D. Kerekeš.
Šiek tiek paprastesnė situacija, anot jos, yra su rekomendacija dėl minėtojo tarybos sprendimo, reglamentuojančio architektūrinių konkursų tvarką.
Pasak Vyriausybės atstovės, jau buvo paprašyta Seimo kontrolierės, kad ji pratęstų rekomendacijų įgyvendinimo tvarką ir gautas teigiamas atsakymas, numatant naują terminą – kovo 31 d.
Kad gavo arenos statybų leidimą Klaipėdos savivaldybė paskelbė pernai gruodį. Sklype jau vyksta paruošiamieji darbai – pradedami griauti seni vandenvietės pastatai, bus iškirsta beveik 200 medžių.
Skelbta, kad naujojoje arenoje bus įrengta pagrindinė ledo ritulio aikštė su 850 sėdimų vietų tribūnomis, treniruočių ir apšilimo aikštės bei pirmoji Lietuvoje akmenslydžio aikštė. Vienu metu čia galės sportuoti iki 100 asmenų.
Asociacijai „Hockey Lietuva“ perduodant jos parengtą ledo arenos techninį projektą atitinkamo sprendimo projekto dokumentuose buvo nurodoma, kad skaičiuojamoji ledo arenos statybos kaina yra 31,4 mln. eurų.
Pensininku kvartale darys ledo arena. Ji reikalinga miegamajame rajone, kur daug mokyklu ir vaiku.
Šalia futbolo mokykla. Ir mažai vaiku. Ne vietoje tą ledo arena. Tik NORAS IŠKIRSTI MEDŽIUS. PABLOGINTI ORO KOKYBĖ RAJONE. BE MEDŽIŲ NĖRA CO2. MILŽINIŠKA TARŠA
PROJEKTAI KUR ŽELDYNŲ KOMISIJA LEIDO IŠKIRSTI 200 MEDŽIŲ MANAU YRA NUSIKALSTOMI.
Aha, tai kad kiek zinau sios arenos projekta padovanojo Kaunas. Ten tokia pastatytą, ir taip pat tarp gyv namu. Kaip visada archtektai negavo progos pasireiksti, ir ale niekas nepakaluse , o mieste su ju palaiminimu nesamoniu pilna , kaip pvz manto namai. Yra projektas , gyvai apziurejo tiko, o tai vinas dudorius dudavo ir gyde kad tuoj tuoj.
Architektai liko ant lefo tuščiom kišenėm
Ant abejotino pagrindo arena bus abejotina…
bet, jeigu nuolat išsirenkame ir samdome tokią miesto valdžią kuriai nereikia miestui nei idėjų nei kokybiškos architektūros tai vargu ar gelbės viešą interesą formalus architektūrinis konkursas. Tas pats vyko ir prie liberalų, socdemų, konservatorių ir galiausiai prie dabartinių. Pats savaime konkurso faktas nėra kokybiškos architektūros panacėja, nors vieši architektūriniai konkursai galėtų tapti miesto įvaizdžio, viešumo ir pažangos vizite kortele Lietuvos investuotojams, kūrėjams ir ne tik. Sritis į kurią apsimoka investuoti. Net jei tai kartais ir neduos tikimosi rezultato. Ateityje tai neabejotinai duotų didelę pridėtinę vertę miestui. To pavyzdys – mūsų kaimynai latviai ir Liepoja kuri nuolat organizuoja net tarptautinius viešus architektūrinius konkursus. Tuo tarpu Klaipėda tokio dar neturėjo nei vieno. Deja, mūsų miesto politikai ir vadovai tokio intelekto, tuo pat ir kultūros, kad konkursas jiems neįkandama ir atgrasi pasaulinės praktikos aksioma. Pradedant nuo miesto urbanistinės plėtros departamento, jo skyrių vedėjų, miesto vyriausio architekto ir baigiant šių skyrių personalo išsilavinimu- tai tikroji ir didžioji miesto metastazėmis sukaustyta sena liga. Apie tai miesto architektai su savo organizacijomis -LASu, LASKAO, AR RATu turėtų politikams iš tribūnų vienu balsu kalbėti. Mažesni Lietuvos miestai, rajonai senai toliau pažengę miesto architektūros, planavimo srytyje. Tad neišgelbės Klaipėdos urbanistinės raidos eilinis formalus konkursėlis, beje, nors ir be jo, bet su ne pačiu prasčiausiu rezultatu. Nors ir vėl ,eilinį kartą, naudojamas naujo miesto viešo objekto „įkišimo” metodas tarp įmonių, o visą kvartalą paliekant vegetuoti tolimesnėje nežinioje ar/ir stichinėje saviveikloje. Ir dar iki šiol dešimtmečiams užmirštoje bevardėje ( dabar Malūno Tvenkinio) gatvėje. Tuo tarpu net centre statomiems ir net viešiems savivaldos finansuojamiems objektams vengiama viešos diskusijos su profesionalais apie poreikius vienoje ar kitoje miesto vietoje, tikslų konkursui aptarimo/suformulavimo ir galiausiai tuos konkursus organizuoti. Apie vėliau, konkursus sekančias sutartis ir konkretų projektavimą, konkursinių įdėjų įgyvendinimą, proceso supratimą, pagarbą neverta ir rašyti. To iliustracija ir tokie „gimstantys” atsirašinėjimui skirti sovietmečio žargonu dvelkiantys „kūriniai-mero raštai” apie kartotinius projektus kuriuose nesuvokiama nei apie ką rašoma nei kas tai yra. Juos gi sukurpia tie savivaldybės „vyriausi specialistai” su savo vedėjais ir su departamento vado palaiminimu.
Kuom jums npatinka ta arena? Ar jums blogai, kad baseinas Klaipedoje atsirao? Miestiečiai tik laimes nuo to.
Laimės, kai atsidurs objektas ne miegamajam rajone, o kaip baseinas – patrauktas nuo visko. Nereikia mums akropolio vidury gyvenamo rajono. Užtenka tų „nelemtų” garažų
Žinojot kad lendat gyventi i miestą !