Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-17 |
Daugiabučių laiptinės, rūsiai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos daliai gyventojų vis dar atrodo
patogi vieta laikyti nereikalingus daiktus. Tačiau specialistai įspėja – taip elgtis negalima, o atsakingai naudojant bendrąsias erdves galima ne tik išvengti nelaimių, bet ir sutaupyti net ne vieną šimtą eurų.
Visuose daugiabučiuose galioja vienodi priešgaisrinės saugos reikalavimai: laiptinės, koridoriai, rūsiai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos privalo būti laisvos ir, kilus gaisrui, tarnauti kaip evakuacijos keliai. Todėl šiose erdvėse draudžiama laikyti stambiagabaritinius daiktus – senus baldus, dviračius, vežimėlius, buitinę techniką ar kitus rakandus, kurie trukdo laisvam judėjimui. Kilus pavojui, tokios kliūtys gali apsunkinti ar net sutrikdyti žmonių evakuaciją. Be to, gaisro metu šie daiktai tampa papildomu kuru ugniai plisti, todėl rizika išauga ne tik turtui, bet ir žmonių gyvybei.
„Gyventojų saugumas yra svarbiausias prioritetas, todėl kartu su priešgaisrinės tarnybos specialistais siekiame užtikrinti, kad daugiabučiai atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Raginame gyventojus bendradarbiauti ir nesandėliuoti daiktų bendrosiose patalpose“, – sako „Mano BŪSTO“ Priežiūros grupės vadovas Vidas Balbuckis.
Įmonės specialistai periodiškai tikrina laiptines, rūsius ir kitas bendrojo naudojimo patalpas, vertina jų būklę ir, pastebėję pažeidimus, imasi veiksmų. Vis dėlto pirmiausia siekiama bendradarbiavimo, o ne baudimo.
„Pirmiausia informuojame gyventojus ir suteikiame terminą daiktus susitvarkyti patiems – juos išsinešti, tinkamai sandėliuoti arba utilizuoti tam skirtose atliekų aikštelėse“, – pabrėžia V. Balbuckis.
Praktika rodo, kad aiški ir nuosekli komunikacija padeda efektyviausiai spręsti šią problemą. Gyventojai informuojami apie nustatytus pažeidimus ir kviečiami juos pašalinti per nustatytą laiką. Jei įspėjimai ignoruojami, tvarkymo darbai organizuojami administratoriaus iniciatyva, o jų kaštai tenka patiems gyventojams. Būtent čia atsiranda ir finansinis aspektas – už priverstinį daiktų išvežimą, utilizavimą ar papildomus tvarkymo darbus gyventojams gali tekti sumokėti papildomai. O pasirūpinus tvarka savarankiškai, šių išlaidų galima visiškai išvengti.
V. Balbuckis pastebi, kad per pastaruosius penkerius metus gyventojų požiūris po truputį keičiasi. „Vis daugiau žmonių supranta, kad tvarkingos ir laisvos bendrosios erdvės yra visų gyventojų interesas. Vis dėlto problema išlieka, ypač senesniuose rajonuose, kur vis dar gajus įprotis kaupti daiktus rūsiuose ar laiptinėse. Šios erdvės neturi tapti sandėliais. Kuo daugiau dėmesio skirsime tvarkai ir atsakingam bendrų erdvių naudojimui, tuo saugesnė ir malonesnė bus gyvenamoji aplinka. O svarbiausia – gyventojai gali ne tik prisidėti prie saugumo, bet ir realiai sutaupyti““, – sako jis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą