Susisiekimo ministerija praneša, kad pristatytose Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse numatyta, kad Lietuvoje toliau planuojama išlaikyti trijų tarptautinių oro uostų tinklą – Vilniuje, Kaune ir Palangoje, taip pat sudaryta preliminari investicinė programa iki 2028 metų.

Palangoje numatoma išlaikyti ir atnaujinti esamą infrastruktūrą, rekonstruoti lėktuvų kilimo ir tūpimo taką. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, lapkričio-gruodžio mėnesiais planuojama patvirtinti galutinę, detalią Lietuvos oro uostų infrastruktūros plėtros koncepciją.

Pagal ją Palangoje numatoma išlaikyti ir atnaujinti esamą infrastruktūrą, rekonstruoti lėktuvų kilimo ir tūpimo taką.

Prognozuojama, kad į investicinę programą iki 2028 metų įtrauktų darbų suma sieks apie 700 mln. eurų.

„Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms. Kartu su Susisiekimo ministerijai pavaldžiomis VĮ „Oro navigacija“ ir Civilinės aviacijos administracija bus ieškoma tokių skrydžio valdymo sprendinių, kurie keltų kuo mažesnį triukšmą aplinkiniams gyventojams“, – cituojamas R. Masiulis.

Dėl konkrečių finansavimo šaltinių, svarstant ir galimą koncesijos sutartį, bus apsispręsta lapkričio – gruodžio mėnesiais, kai bus žinomas tikslus investicijų poreikis.

Šiuo metu Palangos oro uostas gali priimti 300 tūkst. keleivių – šiemet maždaug tiek ir aptarnaus.