Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-08 |
Buvęs aplinkos apsaugos ministro Gedimino Kazlausko patarėjas Kęstutis Rupulevičius teismų neįtikino, kad už neteisėtus statinius jo bausti negalima. Nors žemė ir priklauso buvusiam politikui bei buvusiam aktorės Astos Baukutės vyrui, ji yra saugomoje teritorijoje, tad statyba čia negalima.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog inspektoriai užfiksavo, kad Kretingos rajone, Baublių kaimo ribose, žemėje, patenkančioje į saugomų teritorijų zoną, pastatytas poilsio namelis su dengta terasa, o šalia – buitinių nuotekų valymo įrenginys. Sklype aptiktos ir statybinės medžiagos: rasta šiferio lapų, betoninių plytelių bei betoninis rentinys su metaliniu dangčiu. Tačiau K. Rupulevičius net keliuose teismuose bandė įrodinėti, kad jis pasistatė ne poilsio, o pagalbines patalpas ūkininkavimui – nusiplauti rankas, pasislėpti nuo kritulių, susidėti įvairius produktus (daržoves) ir panašiai.
„Nei akte, nei nurodyme nebuvo vertinta ir teisės aktais pagrįsta, kad pastato statyba žemės ūkio paskirties žemėje negalima – vien faktinis pastato buvimas žemės sklype nereiškia, kad toks žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Teisės aktai nenumato draudimo statyti statinius žemės ūkio paskirties žemės sklype, t. y. pagalbinius pastatus. Iš akto ir nurodymo turinio nėra aišku, kaip inspekcija nustatė, kad pastatas yra poilsio, o ne pagalbinės paskirties“, – teismuose tos pačios versijos laikėsi K. Rupulevičiaus advokatė.
K. Rupulevičiui Klaipėdos apylinkės teismas jau buvo skyręs baudą už inspektorių dar 2023 metais fiksuotus pažeidimus, tačiau prievolė pašalinti statinius neišnyksta ir sumokėjus baudą.
Teisme vyras įrodinėjo, kad jo elgesys esą nepasireiškė neteisėtais veiksmais, o tarnybų siekis jį nubausti dvigubai nėra teisėtas ir teisingas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė duomenis, kad įstatymai numato galimybę žemės ūkio paskirties žemėje statyti ūkininko sodybą ar pagalbinius pastatus ir kitus statinius, tačiau K. Rupulevičius nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad planuoja statyti ūkininko sodybą. Be to, anot tarnybos atstovų, tik gavęs baudą dėl statinių vyras kaip gynybos taktiką ėmė naudoti informaciją apie galimą ūkinę veiklą, taip siekdamas išvengti privalomojo nurodymo įvykdymo.
„Ieškovo pareiga įrodyti, kad jo elgesys pastatant pastatą žemės ūkio paskirties žemės sklype atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikta. Be to, pastatas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, visa tai patvirtina, jog atlikto žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, kurio pašalinimui pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas ieškovui“, – teismui teigė inspekcijos atstovas.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija teisme pritarė inspekcijos išdėstytai pozicijai ir nurodė, kad žemės sklypas pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis patenka į Minijos ichtiologinį draustinį, „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją ir paukščių apsaugai svarbią teritoriją. Be to, statiniai patenka į didelės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tokiose teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus tam tikras išimtis, tačiau K. Rupulevičiaus statiniai jų neatitinka.
„Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos <…>. K. Rupulevičiaus žemės ūkio paskirties žemės sklype pastatyti statiniai patenka į natūralias pievas ir ganyklas, todėl žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. <…> Natūraliose pievose ir ganyklose statinių įrengimas nėra galimas, kadangi statinio vietoje yra sunaikinama natūrali pieva ir ganykla. Žemės sklypo dalyje, kuriai taikoma ši specialioji žemės naudojimo sąlyga, vienintelė galima veikla yra šienavimas ar (ir) ganymas“, – argumentus išdėstė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.
K. Rupulevičiaus skundą atmetęs Klaipėdos apygardos teismas argumentavo, kad vyras nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad skundą pateikęs asmuo žemės sklype vykdė ar galėjo vykdyti alternatyvią veiklą, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo patikslintą ieškinį.
K. Rupulevičius dėl neįvykdyto įpareigojimo pašalinti nustatytus pažeidimus jau gavo dvi baudas.
INFORMACIJA
2012-aisiais Kęstutis Rupulevičius bandė patekti į Seimą Kretingos apygardoje – pats čia iškėlė savo kandidatūrą.
Visgi kretingiškių simpatijų politikas tąkart nepelnė – tarp trylikos kandidatų su 133 balsais jis sugebėjo aplenkti tik Respublikonų partijos kandidatą Donatą Bartkų, sulaukusį 93 rinkėjų palaikymo.
Tikra „natura 2000” šitas rupulevičius.