Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-12 |
Lietuvoje gyvenanti tamsiaodė nigerietė rauda, socialiniuose tinkluose pamačiusi vieno žinomo turinio kūrėjo nuotrauką, kuri man asmeniškai nebūtų sukėlusi jokių asociacijų, jei ne gausūs pasidalinimai socialiniuose tinkluose. Nigerietė skundžiasi, kad Lietuvoje esą jai gyventi tapo nesaugu. Prieš tai, pasak jos pačios, ji gyveno „tarp Dubajaus ir Berlyno“. Tik kažkodėl ne Nigerijoje.
Aš gimiau, augau ir iki šiol gyvenu Lietuvoje. Tikiuosi, kad pavyks savo šalyje ir ramiai numirti.

Pirmą kartą, kad man mano gimtojoje šalyje galbūt gyventi jau tampa nebesaugu, pajutau gegužės 9 d. Klaipėdoje, darydama reportažą iš vietos rusakalbių vadinamosios „den pobedy“. Man laužyta lietuvių kalba buvo pagrasinta, jog „ateis ir jūsų laikas“ .
Savo veidą bandęs visai kaip slėpti pusamžis vyras demonstratyviai mane filmavo ir kagėbistiniais metodais bandė provokuoti, vadindamas ukrainiečius ir lietuvius fašistais. Tuo metu kitas rusiškai kalbėjęs vyriškis bandė trukdyti fotografuoti, pareiškęs, jog aš neturiu tokios teisės (!). Paklaustas, kodėl jis Lietuvoje su manimi kalba rusiškai, susinervino ir net bandė atimti mobilųjį telefoną.
Savo ruožtu vos lietuviškai liežuvį apverčianti už mane, ko gero, jaunesnė moteriškė bandė dėstyti savo „istorines“ tiesas, teigdama, jog karą 2014 m. Ukrainoje… pradėjo ukrainiečiai (!?), tačiau nesugebėjo atsakyti į klausimą, kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vietoj to mestelėjo „Jūs visi esate nesveiki“, pasukiojusi sau pirštu prie smilkinio.
Viešojoje erdvėje netylant politikų diskusijoms apie tai, kaip Lietuvoje geriau reiktų integruoti vis didėjančių imigrantų iš trečiųjų šalių gyventojus, niekas tiek iš valdančiųjų, tiek iš Seimo opozicijos nė puse žodžio neužsimena apie vis labiau galvą keliančią „penktąją koloną“, kurią didžiąja dalimi sudaro tie vietos rusakalbiai, kurie, čia gyvenantys ne vieną dešimtmetį, taip ir nesugebėjo arba teisingiau – nepanorėjo – integruotis į laisvos Europos šalies bendruomenę. Tuo metu kai kurių miestų merai sugeba net sveikinti ir džiaugtis abejotinos reputacijos rusakalbiais.
Pastarieji savo ruožtu (kas ypač pavojinga) ir toliau šovinistine putinistinės Rusijos dvasia auklėja savo vaikus bei anūkus.

Minėtasis man grasinęs vyriškis į „den pobedy“ gėlių dėjimo ceremoniją atėjo kartu su žmona ir dviem paaugliais vaikais, galbūt anūkais. Jau gerokai ūgtelėjęs berniukas sekiojo tėvą (senelį?) iš paskos, įdėmiai klausydamasis jo šovinistinių kalbų, kuriose ne tik buvo niekinami šalies, kurioje pastarieji gyvena, bendrapiliečiai, bet ir jiems atvirai grasinama.
Negana to, nuplėšęs ramiai stovinčių piketuotojų plakatą ir apdaužęs vyresnio amžiaus žmogų, putinistas bėgo nežinia dėl ko skųstis ramiai tarnybiniame automobilyje sėdėjusiems pareigūnams. Pastarieji gi nepasivargino prieiti prie piketuotojų bent pabandyti išsiaiškinti, kas iš tiesų čia įvyko.
Tuo metu dėl viešoje vietoje iškelto plakato ar kartais matomų užrašų „Lietuva lietuviams“ jo autoriai yra tampomi po policijos komisariatus, turi rašyti pasiaiškinimus ar, neatmestina, net ir stoti prieš teismą.
Tad išties kyla pagrįstas klausimas, kam pastaruoju metu Lietuvoje tampa nesaugu gyventi – „gerųjų rusų išvaduotojų“ palikuonims ar nuo amžių šioje šalyje gyvenantiems lietuviams bei šalies įstatymus gerbiantiems kitataučiams?

P.S. Dėl minėtų grasinimų kreiptis į policiją negaliu, nes neturiu tai patvirtinančių vaizdo įrašų: vos tik pradėjus filmuoti, putinistai staiga nutildavo ir savo veidus dengdavo ranka. Tad, be jokios abejonės, iškviesti į apklausą viską neigtų, ką jie puikiai sugeba. Be to, turiu karčios patirties – dėl už po vienu mano nuomonių rubrikoje spausdintu straipsniu išsakyto akivaizdaus grasinimo nužudyti policija tyrimo nepradėjo, nes esą nesugebėjo nustatyti rašiusiojo asmenybės… 🙂
Tokius susemti ir išsiųsti į rusyną. Sušikti okupantai patys pirmi durtų lietuviui su peiliu, jei tik galėtų.