Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-13 |
AB „Klaipėdos energija“, pagrindinė centralizuotos šilumos tiekėja Klaipėdoje ir vienintelė Gargžduose, gyventojams jau išsiuntė dalį paskutinių 2025–2026 metų šildymo sezono sąskaitų už būsto šildymą. Skaičiuojama, kad balandžio mėnesio sąskaitos bus vidutiniškai apie 33 proc. mažesnės nei kovą.
Tokį pokytį lėmė sumažėjusi šilumos kilovatvalandės kaina ir šiltesni orai. Šių metų šildymo sezonas užsitęsė ilgiau nei įprastai. Ankstesniais metais jis dažniausiai būdavo baigiamas balandžio viduryje arba antroje mėnesio pusėje, o šiemet, atsižvelgusios į oro sąlygas, Klaipėdos ir Gargždų savivaldybės nusprendė šildymo sezoną tęsti iki balandžio 30 dienos. Palyginimui, pernai Klaipėdoje šildymo sezonas buvo baigtas balandžio 16-ąją.

Atsižvelgiant į tai, kad šiemet šildymo sezonas baigtas tą patį mėnesį, tačiau 14 dienų vėliau nei pernai, tiesiogiai lyginti šių ir praėjusių metų balandžio mėnesio sąskaitas nėra tikslu. Pernai gyventojai mokėjo tik už maždaug pusę balandžio mėnesio sunaudotos šilumos, o šiemet – už visą mėnesį.
Mažesnes sąskaitas už būsto šildymą lėmė mažesnė šilumos kaina. Balandį ji siekė 5,54 ct/kWh be PVM ir buvo apie 31 proc. mažesnė nei kovą, kai ji sudarė 8,07 ct/kWh be PVM.
Šylant orams pavasarį mažėja ir šilumos poreikis būstams šildyti. Sąskaitų dydžiui didelę įtaką turi ir vidutinė oro temperatūra. Šių metų balandį ji siekė apie +5 °C ir buvo beveik 2 °C aukštesnė nei kovą, kai mėnesio vidurkis sudarė apie +3 °C.
Dėl šios priežasties, palyginti su kovo mėnesiu, balandį šilumos suvartojimas patalpų šildymui sumažėjo vidutiniškai 18 proc. Renovuotuose ir naujos statybos daugiabučiuose suvartojimas mažėjo apie 23 proc., o senesniuose, nerenovuotuose pastatuose – apie 17 proc.
Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio, apie 50 kv. m, 2 kambarių buto šildymą gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 17 Eur (be PVM) dydžio sąskaitą už patalpų šildymą. Šios išlaidos gali būti apie 38 proc. mažesnės nei kovo mėnesio.
Skaičiuojama, kad senos statybos arba nerenovuotame pastate esančio tokio paties ploto buto savininkų išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 37 Eur (be PVM). Tai yra apie 32 proc. mažesnės nei kovą.

Gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, tuo taupiau naudojama šiluma ir sąskaitos gali būti mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
Svarbu pažymėti, kad galutinę būsto šildymo sąskaitą lemia ne tik šilumos kaina, oro sąlygos ar pastato būklė. Reikšmingos įtakos turi ir gyventojų šilumos vartojimo įpročiai.
Gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad į bendrą mokėtiną sumą už šilumos suvartojimą įtraukiamos ir kitos paslaugos: priskaitymai už šildymą, vandens pašildymą bei karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją), kurios padidina bendrą sąskaitą.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą