Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-15 |
Siekdama mažinti geležinkelių transporto poveikį aplinkai bei riboti priklausomybę nuo iškastinio kuro, LTG nuosekliai vertina rinkoje esančias alternatyvas tradiciniam dyzelinui. Šiuo metu LTG kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais atlieka parafininio dyzelino bandymus realiomis sąlygomis trijų tipų LTG grupės naudojamuose riedmenyse.
Bandymų metu tradicinis dyzelinas traukiniuose ir lokomotyvuose keičiamas hidrogenizuoto augalinio aliejaus kuru.
„Būdami vienu iš svarbiausių krovinių ir keleivių vežėjų, LTG jaučiame atsakomybę prisidėti prie šalies ir Europos klimato tikslų. Mūsų ambicija – ne kosmetiniai pokyčiai, o realus neigiamo poveikio aplinkai mažinimas visoje vertės grandinėje, todėl nuosekliai ieškome sprendimų, galinčių mažinti įmonių priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sako LTG grupės strategijos ir vystymo vadovas Vytautas Radzevičius.
Realiomis sąlygomis atliekami parafininio kuro bandymai yra tik dalis projektų, kuriais LTG siekia ambicingų dekarbonizacijos tikslų. Šiuo metu įgyvendinamas didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje geležinkelių elektrifikavimo projektas – ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimas. Baigus darbus, elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje išaugs reikšmingai – nuo dabartinių 8 iki 28 procentų.
Tarpiniai rezultatai: mažiau taršos ir dūmingumo
Pilotinis projektas apima skirtingus riedmenų tipus – keleivinius traukinius, manevrinius ir magistralinius lokomotyvus. Bandymų metu vertinami energetinio efektyvumo, eksploatacinių savybių, techninės būklės ir emisijų rodikliai.
Bandymams atlikti LTG atviro konkurso būdu įsigijo 1 mln. litrų hidrinto (vandeniliu apdoroto) augalinio aliejaus (angl. hydrotreated vegetable oil, HVO100), kuris gaminamas iš 100 proc. tvariai gaunamų atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir liekanų. Skaičius 100 šalia trumpinio nurodo, kad šis kuras yra visiškai grynas, jame nėra jokių iškastinio kuro priemaišų.
Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pakeitus įprastą dyzeliną HVO100 kuru, geležinkelio riedmenų vidaus degimo variklių darbas išlieka stabilus. Nepastebėta reikšmingų degalų ar oro tiekimo sistemų veikimo pokyčių, o energinio efektyvumo rodikliai iš esmės nesikeičia. Kuro sąnaudos išlieka beveik tokios pačios, o įtakos variklių darbo pokyčiams nepastebėta.
Bandymų metu taip pat nustatyta, kad taršaus sieros dioksido (SO₂) emisijos sumažėjo apie 40 proc., dūmingumas kai kuriais variklių veikimo režimais sumažėjo iki 100 proc., o anglies monoksido (CO) emisijos sumažėjo iki 60 proc.
Variklių degimo metu į aplinką išmetamo CO₂ kiekis kito nežymiai, tačiau vertinant visą kuro gyvavimo ciklą (angl. „well-to-wheel“), emisijų sumažėjimas gali siekti iki 90 proc. – o tai jau reikšmingas žingsnis siekiant prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.
Mokslas – sprendimų patikimumo garantas
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Artūro Razbadausko, būtent mokslinis vertinimas leidžia atskirti realiai veikiančius sprendimus nuo deklaratyvių pažadų.
„Energetikos ir transporto transformacijoje nepakanka gerų ketinimų – būtini duomenys, ilgalaikiai matavimai ir kritinė analizė. Tokie projektai kaip realiomis sąlygomis atliekami HVO100 bandymai leidžia objektyviai įvertinti tiek techninį, tiek aplinkosauginį poveikį ir priimti sprendimus, paremtus faktais, o ne prielaidomis“, – teigia rektorius.
Šiuo metu atliekami HVO100 bandymai – tik dalis platesnės strategijos. Toliau bus vertinamas ilgalaikis poveikis variklių ilgaamžiškumui, priežiūros kaštams ir viso riedmenų parko eksploatacijai bei ekonominis parafininio dyzelino naudingumas, kartu analizuojant ir kitas alternatyvas iškastiniam kurui. Pilotinį projektą pilnoje apimtyje planuojama baigti kitų metų viduryje.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą