Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-20 |
Ilgametis Klaipėdos paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas dalinasi, kad I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje aptikta vokiška slėptuvė paskatino jį pasukti istorijos detektyvo keliu. Vyras pasakoja, kad viena išlikusių slėptuvių buvo aptikta bene mažiausiai tikėtinoje vietoje – netoli Klaipėdos dangoraižio „Pilsotas“.
Laisvūno Kavaliausko nuotr.
Praeiviams šios slėptuvės vaizdas panašus į požeminį rūsį, kokius galima matyti senų sodybų kiemuose.
„Deja, ji apleista, tačiau matyti, kad buvo įrengta panašiai kaip ir kitos: slėptuvė turi du išėjimus, matosi tik kalvelė. Nemažai slėptuvių jau yra užmūrytos. Laimei, teko dar kelias iki to pamatyti. Pavyzdžiui, Rotušėje, po grindimis, tvarkant pastatą, taip pat buvo aptikta viena tokių slėptuvių. Tiesa, jos išplanavimas kiek kitoks. Vienoje vietoje yra vamzdis – matyt, ten buvo įrengtas tualetas. Iš akies ranka nubraižiau jos brėžinius, pažymėjau tualeto vietą“, – dalijasi L. Kavaliauskas.
Pasak jo, ar kur nors vedė slapti koridoriai po Rotuše, nebuvo visiškai ištyrinėta.

Kada tiksliai rotušės rūsiuose atsirado patalpos, tinkamos slėptis nuo oro pavojaus, pasakyti sudėtinga. Pirminė patalpų paskirtis galėjo būti tiesiog sandėliuoti produktus, čia galėjo veikti ir virtuvė.
L. Kavaliausko užfiksuotose nuotraukose – požeminės patalpos su skliautinėmis lubomis, storomis sienomis; čia buvo išlikusios ir metalo konstrukcijos, tačiau tvarkant patalpas nuspręsta, kad rūsiai nebus atkurti ir pritaikyti lankytojams.
Slėptuvė galėjo pasitarnauti ir tarpukariu, kai Rotušėje posėdžiavo Seimelis – vietos įstatymų leidžiamasis organas.

Anot L. Kavaliausko, viena didžiausių slėptuvių buvo rasta Bangų gatvėje. „Ji yra su betonine perdanga, sukonstruota taip, kad virš jos gatve galėjo važiuoti tankai. Man smalsu eiti į tokias vietas, nors jos nėra pritaikytos turizmui, yra baisios, netvarkingos. Bet prisipažinsiu, per daugelį metų su jomis taip susigyvenau, kad esu jau arti to, jog galėčiau kurti siaubo filmus – tokia jų dvasia“, – juokiasi vyriausiasis valstybinis inspektorius.
Laisvūno Kavaliausko nuotr.
Pašnekovas pripažįsta, kad ne visuomet viskas praeina sklandžiai ir ramiai, kai sužinojęs apie kokią nors slėptuvę jis ieško būdų į ją patekti.
„Slėptuves vokiečiai įrenginėjo gerai viską apgalvoję. Bangų gatvėje jos įrengtos po gatve, kad skrisdamas bombonešis nematytų. Bangų gatvės slėptuvė įdomi ir tuo, kad čia yra ovaliai nukirstas kampas. Tai padaryta dėl to, kad statinys atsirėmė į vandens saugyklos kupolą. Du atsarginiai išėjimai vedė į skirtingas gatvių puses, vienas jų išvedė į dabar kylantį Bastionų namų kvartalą prie Trinyčių tvenkinio. Į ją galima patekti, bet viduje tikrai labai baisu. Buvo savotiškas kuriozinis atvejis, kai įlindau į šią slėptuvę pirmą kartą. Einu su prožektoriumi, ten tamsu, ir suprantu, kad į mane žiūri kelios poros akių – šešios akutės. Pasirodo, ten gyveno benamiai. Jie buvo prisitempę gražios pūkinės patalynės, o gulėjo ant tų pūkinių ir baltų patalų tokioje aplinkoje, kad siaubas. Man atėjus jie jau ėmė kelti rankas, rodydami, kad pasiduoda“, – prisiminimais apie netikėtą susitikimą dalijasi L. Kavaliauskas.
Pašnekovas sako požemyje įsitaisiusius vyrus nuraminęs, kad jis tikrai ne iš policijos. Tuomet jie aprimo, o inspektorius leidosi tyrinėti slėptuvės, kurią vėliau įamžino savo brėžiniuose.
Ilgą laiką ši vokiškos Klaipėdos istorijos dalis nebuvo saugoma – niekas nepasivargino įrengti durų ar kitaip apsaugoti išskirtinės vietos, tad benamiai tuo mielai pasinaudojo.
Anot L. Kavaliausko, jam lankantis slėptuvėje dar buvo gerai išsilaikę laiptai, išlikusi transformatorinė ir kitos įrangos dalys. Istoriškai svarbi vieta taip ir nesuviliojo verslo atstovų paversti jos lankomu objektu, tačiau tie, kurie savarankiškai mėgsta užsukti į tokias vietas, ne kartą skelbė nuotraukas iš šio išskirtinio objekto.

Parašykite komentarą