Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-01 |
Savaitgalį vasaros sezoną pasitikusi Neringa tapo Lietuvos laivybos sostine. Festivalis „Sveika, Neringa“ priviliojo nemažą būrį vandens pramogų entuziastų. Samplaukos metu saugumą vandenyje prižiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vandens patruliai, o nuo Mingės kaimo iki Klaipėdos prieigų plaukiojančias vandens transporto priemones tikrino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai.
Dokumentų pinklės
Tikrinant, ar laivavedžiai turi tvarkingus dokumentus bei leidimus plaukti, paaiškėjo, kad dalis jachtų savininkų turi tik pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau savo laivų neįregistravo.
Vieną iš laivų valdęs kapitonas pareigūnams aiškino, kad dokumentus registracijai jau yra pateikęs, tačiau LTSA sistemoje duomenų apie įregistruotą transporto priemonę dar nebuvo. Laivavedžio teises vyras turėjo, alkoholio vartojęs nebuvo, tad sulaukė protokolo tik dėl laivo registracijos trūkumo.
Kai pareigūnai vyrui padavė protokolą ir paprašė parašyti paaiškinimą, kartu plaukusi moteris nusijuokė, kad jis turėtų įrašyti: „Norėjau žmonai parodyti Nidą“. Poros nuotaika dėl šio susitikimo su pareigūnais nesugedo – vyras pažadėjo susitvarkyti dokumentus ir mandagiai atsisveikino.
Ritos Gečiūnaitės nuotr.
Norvegijoje pirko laivo savininkas patikros metu sutriko. Jis tikino, kad laivas tikrai turi būti registruotas jo vardu, tačiau tarptautinės sistemos patikra parodė kitokią istoriją. Buvęs savininkas laivą jau išregistravo, o naujojo savininko vardu registracijos nebuvo nei norvegų, nei lietuvių sistemose.
Kadangi duomenų bazėje informacijos trūko, laivo savininko laukia administracinis nagrinėjimas – žmogus turės pateikti įrodymus, kitaip jam grės nuo 120 iki 170 eurų bauda už neregistruotos priemonės eksploatavimą.
Taip pat kilo klausimų dėl laivavedžio pažymėjimo. Ši patikra apnuogino problemą – laivavedžio teisių jas išlaikiusiems asmenims tenka laukti gerokai ilgiau nei tiems, kurie laiko automobilio vairavimo egzaminus. Šį klausimą vyrui taip pat teks spręsti pateikiant įrodymus, kada buvo laikomas egzaminas ir koks buvo jo rezultatas.
Pareigūnų akį patraukė ir JAV vėliava pažymėtas laivas. Patikros metu nustatyta, kad laivas neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, o juo plaukę lietuviai turėjo tik pirkimo–pardavimo sutartį. Draugų pasiplaukiojimo nutraukti nereikėjo, tačiau jų laukia bauda bei prievolė susitvarkyti dokumentus.
Girtumas ir šuolis į vandenį
Netrukus pro pareigūnus praplaukė laivas be privalomų išorinių registracijos numerių. Pareigūnams apsukus savo katerį, įtartinas asmenų elgesys išdavė, kad pasiplaukiojimas ir alkoholis šioje jachtoje buvo derinami neatsakingai – užfiksuota, kaip iš laivo galo pašokęs vyras puolė prie žmogaus, kuris jau sėdėjo prie vairo, bandydamas sukeisti vietoves.
Prie vairo skubiai prišokęs kapitonas buvo neblaivus. Laivą prieš tai faktiškai manevravęs Klaipėdos gyventojas taip pat buvo „prisigurkšnojęs“ ir apskritai neturėjo laivavedžio teisių. Nuo vairo pašokęs vyras į burną tuoj pat įsikišo maisto ir godžiai užgėrė vandeniu, tikėdamasis apgauti matuoklį. Po pirmosios patikros alkoholio matuoklyje įsižiebė 0,9 promilės (laivavedžiams, kaip ir automobilių vairuotojams, nustatyta 0,4 promilės riba).
Laukiant antrosios patikros po 15 minučių, vyras ėmė šokinėti, gerti daug vandens, o galiausiai nusirengė ir iš laivo šoko tiesiai į vandenį. Pareigūnams griežtai paliepus grįžti, vyras neskubėjo, tačiau po kelių raginimų vėl įlipo į laivą. Antroji patikra jo nenudžiugino – matuoklis parodė 0,66 promilės. Už vandens transporto vairavimą neturint teisės gresia 140–300 eurų bauda, o už girtumą – nuo 300 iki 860 eurų bauda bei teisės atėmimas.
Laivo savininko, kuris vienintelis turėjo laivavedžio teises, taip pat laukė patikra. Rodmenys palankūs nebuvo – pirmuoju bandymu nustatyta 0,45 promilės. Draugai drąsino gerti vandenį, tikėdamiesi, kad jis „prapūs“, tačiau po penkiolikos minučių skaičiai beveik nepasikeitė – 0,44 promilės. Vyrui surašyti keli protokolai: laivavedys ne tik buvo neblaivus, bet ir perdavė vairą teisės tam neturinčiam asmeniui (už tai numatyta 140–300 eurų bauda).
LTSA pareigūnai laivą palydėjo arčiau kranto ir priminė, kad jei kompanija vėl sumanys plaukti – už nepaklusimą pareigūnų reikalavimams bauda jau viršys tūkstantį eurų.
Laivavedžio teisių reikia ir vandens motociklams
Reido metu buvo patikrinti ir keli vandens motociklai. Keliems vairuotojams teko priminti, kad išnuomota transporto priemone galima plaukti tik aiškiai nurodytoje teritorijoje.
Itin nepasisekė vienam jaunam vyrui. Neturint laivavedžio teisių pramogauti galima tik tokiu vandens motociklu, kurio variklio galia neviršija 19 kilovatų (kW). Šis jaunuolis vairavo gerokai galingesnę transporto priemonę.
Pareigūnams ėmus pildyti protokolą, jaunuolis ėmė pasakoti, kad jam būtinai reikėjo nuplaukti iki samplaukos, kurią organizavo jo tėtis. Paaiškėjo, kad vandens motociklas priklauso kitam asmeniui. „Tikrai nevogtas, davė, – nuleidęs galvą pridūrė pažeidėjas. – Tėtis žino, bet jam tai nepatiks.“ Jaunas vyras sulaukė 140 eurų baudos ir pažadėjo ištaisyti klaidą bei išlaikyti laivavedžio egzaminus.
Kitą dieną po reido „Atvira Klaipėda“ susisiekė su samplaukos organizatoriumi Edmundu Jakilaičiu. Paklaustas apie situaciją, pašnekovas patikino nieko nežinojęs apie tai, kad sūnui teks atsakyti administracine tvarka, ir į platesnį pokalbį nesileido.
Per laivų šventę tikrinti ir rašyti protokolus už netvarkingas registracijas, gali tik tikri, savimi besididžiuojantys MENTAI!
Vandens transporto vairavimo kultūra mūsų šalyje vis dar labai silpna.
Pertekliniai reikalavimai ir perdėtas pareigūnų dėmesys atskleidžia, kad iki jūrinių valstybių požiūrio ir kultūros mums dar gana toli
Sprendžiant kad su 0,9promilės sėda vairuoti katerį su daug kilovatų tai rodo kad tikrai nesame jūrinė valstybė, labiau arčiau bulvių augintojų kaimynystėje kur alkoholis liejasi laisvai.