Jūrų skautų ekspedicija nuo Ukmergės iki Rusnės

Atvira Klaipėda 2026-06-19

Birželio 12-ąją ukmergiškio Jono Dragūno vadovaujami Lietuvos jūrų skautai leidosi į įspūdingą ir išbandymų kupiną ekspediciją „Šventoji–Baltija 2026“. Jų kelionė driekiasi nuo Ukmergės iki Baltijos jūros ir apima apie 300 kilometrų vandens kelių.

Planuojama, kad šį atstumą žygeiviai įveiks per dvi savaites, o birželio 24 dieną pasieks Rusnę. Visa ekspedicija suskirstyta į tris etapus: Ukmergė–Kaunas, Kaunas–Jurbarkas ir Jurbarkas–Rusnė. Skautai plaukia Šventosios, Neries ir Nemuno upėmis. Ruože nuo Smalininkų iki Rusnės jų laukia ir išskirtinis iššūkis: apie 100 kilometrų kelio drieksis palei saugomą valstybės sieną su Rusija.

Ekspedicijoje dalyvauja 50 žmonių, iš kurių 20 įveiks visą maršrutą nuo pradžios iki pabaigos. Į kelionę skautai išplaukė trimis Nyderlanduose pagamintais metaliniais „Lelievlet“ tipo buriniais ir irkliniais laivais „Lelija“, „Olandas“ ir „Saulaitis“, taip pat juos lydi „Skautų slėnio“ gelbėjimo valtis su varikliu „Bebras“.

„Kasdien planuojame nuplaukti po 30–33 kilometrus. Laukia įvairios oro sąlygos – ir lietus, ir saulė. Kai kur teks irkluoti, nuleisti laivų stiebus plaukiant po tiltais Šventojoje, tačiau tikimės pasinaudoti palankiu vėju buriuojant Nerimi ir Nemunu. Jei kelionę pavyktų baigti anksčiau, su drąsiausiais svarstytume išplaukti ir į Kuršių marias“, – pasakojo J. Dragūnas.

Ekspedicija turi ir svarbią tiriamąją misiją. Skautai kasdien analizuoja upių paviršinių vandenų užterštumą, stebi, kaip vandens kokybę veikia pakrantėse esantys miestai ir miesteliai.

Ekspedicijos dalyvių amžius – nuo 11 iki 52 metų, o didžioji dauguma – 15-17 metų jaunuoliai. Kartu keliauja ir Europos solidarumo korpuso savanorė iš Olandijos.

Iš keliautojų dienoraščio

„Rašau iš Jurbarko, kur atplaukėme 4 laivais per 5 dienas. Plaukiame etapais ir skirtingomis įgulomis – nuo Ukmergės iki Kauno, Kaune atsijungė 10 ir prisijungė 4 nauji nariai. Dabar Jurbarke įgulos pasipildys dar 5 nariais, tad laivuose bus pilnos įgulos – 3 laivuose bus po 8 žmones, viename – 6. Plaukdami tiriame upių vandenį. Tiriame PH ir nitratų koncentraciją. Ph iš normos (7) Nemune pasikeitė į 6 ties Pypliais. O nitratų koncentracija didžiausia buvo Neryje prieš pat Santaką (10). Kituose stojimo taškuose nitratų nebuvo fiksuota. Kiekvienas plaukimo etapas, kaip ir upė, buvo su savais iššūkiais. Šventojoje teko ne kartą sėsti ant dugno, nukritę medžiai ar šakos tapo realiu pavojumi stiebams, bet visi laivai išplaukė sėkmingai. Neris pasitiko po vandeniu pasislėpusiais akmenimis, tad teko atidžiai stebėti vandens sūkurius ir greitai irkluoti šonan. Nepavykus atspėti, kur gali būti giliau, teko ir visai įgulai lipti į vandenis ir tempti laivą. Neries ir Nemuno santakoje mus pasitiko Kauno jūrų skautai su nuostabia barščių sriuba ir kakava termose – tai buvo tikra palaima liūčių ir šalčio varginamoms komandoms! Be galo už tai esame dėkingi! Atsišvartavę nuo krantinės vos per plauką išvengėme Kauną paskandinusios liūties su kruša. Nemune pagaliau galėjome pakelti bures (tam reikia pakankamo gylio) ir padžiauti irklus. Visi pagilino buriavimo įgūdžius, gaudydami vėją daug zigzagavome upe. Viena diena – ypatingai įsimintina. Stojome patyrinėti Veliuonos miestelį, pasipildyti maisto ir vandens atsargas, o kai atėjo laikas sėsti į laivus – pakilo vėjas ir Nemunas subangavo lyg jūra. Apie tris valandas skriejome taškomi bangų, permirkome iki paskutinio siūlo, bet nakvynės vietą pasiekėme sėkmingai. Kai pagaliau pavyko susikurti laužą – iki sutemų džiovinome rūbus, batus, kilimėlius… Šiandien dar tik 6 ekspedicijos diena, bet jausmas – lyg keliautume gerą mėnesį. Komandomis esame pasiskirstę budėjimus – kas gamina maistą, kas rūpinasi higiena, visi žino tvarką prisišvartavus krante, laivų susitvarkymo rutiną. Dabar laukia bene sudėtingiausias etapas – šiandien priplauksime pasienį su Kaliningradu, kur dėl sienos nebegalėsime kirsti upės vidurio, tad buriuoti pavyktų tik tuo atveju, jei vėjas pūstų nuo kranto, o tai nutinka retai. Dažniausias – vakarų vėjas, t.y. tiesiai į laivo priekį, o laivas tiesiai į vėją neplaukia. Be to, šiame etape neturėsime, kur pasipildyti vandens ar maisto, tad 4 dienoms viską plukdysimės su savimi ir pasikliausime atsitiktinių sodybų savininkų gerumu, kad leistų pasipildyti vandens .Nekantriai laukiame, kokių dar iššūkių atneš likusi ekspedicijos dalis.”

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti