Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-21 |
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje buvo nagrinėjami kaltinimai bendrovėje „Atostogų parkas“ organizavus apgaulingą finansų apskaitą.
Kaltinamaisiais šiame procese buvo tapę iki šiol neteisti 56-erių bendrovės vadovas Ričardas Jovaiša, 49-erių „Atostogų parko“ SPA vadovė Laima Lelienė, 34-erių įmonės administratorė Gintarė Jovaišaitė bei šioje įmonėje jau nebedirbanti 30-metė Greta Jovaišienė, anksčiau čia taip pat buvusi administratore.
Prokuratūra tvirtino, kad R. Jovaišai vykdyti tokius nusikaltimus padėjo šios moterys ir dar trys darbuotojos, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Anot pareigūnų, iš viso buvo neapskaityta 150 550 eurų pajamų, 50 025,66 Eur darbo užmokesčio, darbuotojams nepriskaičiuota 90 264, 90 Eur atlyginimo, nesumokėta 24 341,43 Eur PVM, 20 785,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 21 074,88 Eur socialinio draudimo įmokų dydžio.
Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. Jovaišaitė ir G. Jovaišienė, vykdydamos R. Jovaišos nurodymus, iš klientų imdavo grynuosius pinigus už baseino ir pirčių paslaugas ir parduotas prekes, bet dalies jų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu, neįteikė kvitų klientams. L. Lelienė kaltinta padėdavusi išmokėti darbuotojams algas vokeliuose.
R. Jovaiša savo kaltę pripažino iš dalies. Jis aiškino, kad pandemijai užsitęsus įmonė buvo prie bankroto ribos. Vyras pripažino, kad dalį atlyginimų darbuotojams mokėjo vokeliuose, bet kartu tikino, kad nei buhalterija, nei administratorės to dalyko nežinojo. Anot direktoriaus, pasidalinus su įmonės vandens zonos registratūros vadovė Odilija Karpienė, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apie visiškai prastą finansinę situaciją, ji pati pasiūlė padėti dalies pinigų „nemušti į kasą“. Vadovė paprašiusi savo kolegės Tomos Bagužienės, kurios atžvilgiu irgi buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pagelbėti tai daryti, kad įmonė sutaupytų. L. Lelienės jis esą kelis kartus prašė padėti išmokėti dalį atlyginimo, „kad būtų greičiau“.
G. Jovaišaitė irgi iš dalies pripažino savo kaltę. Ji esą tik keletą kartų 2020-2021 metais „neįmušė pinigų į kasą“, nes klientai skubėjo, prašė greičiau aptarnauti. Moteris sakė nepripažįstanti, kad padėjo daryt nusikalsimus. Ji kartu patvirtino, jog ir pati 2021 m. kelis kartus gavo po porą šimtų eurų grynaisiais kaip atlyginimą.
Tuo metu G. Jovaišienė ir L. Lelienė savo kaltės nepripažino. Pirmoji tikino, kad jokių neapskaitytų grynųjų pinigų neturėjo, esą tik kartą kalėdiniu laikotarpiu dėl jos aplaidumo kasoje trūko pinigų ir ji padarė nuolaidą abonentui, „kad išlygintų kasos trūkumą grynaisiais pinigais“. L. Lelienė teigė, jog buvo keli atvejai, kai direktoriaus prašymu ji perdavė savo skyriaus darbuotojoms atlyginimus, tačiau visuomet esą manė, kad tie pinigai yra apskaityti.
Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartis pareigūnams buvo leista vykdyti ir slaptus filmavimus, ir atlikti kontrolinius pirkimus. Kameromis buvo užfiksuota, kaip darbuotojai tamsiu paros metu į R. Jovaišos darbo kabinetą atneša vokus, kuriuose buvo grynieji pinigai, gauti iš klientų už suteiktas paslaugas. Vokus darbuotojai padėdavo į darbo stalo apatinį stalčių. Vėliau R. Jovaiša savo darbo kabinete iš tuose pačiuose vokuose esančių grynųjų pinigų darbuotojams išmokėdavo dalį darbo užmokesčio.
Atlikto kontrolinio pirkimo metu buvo įsigyta trijų suaugusių asmenų ir vieno vaiko baseinų, pirčių ir vandens nusileidimo kalnelio paslaugos. Registratūroje darbuotojai nurodžius paslaugos kainą buvo paduoti 72 eurai ir 50 centų, tačiau kvite buvo nurodyta 68 eurų 50 centų suma – į jį neįtraukta vandens nusileidimo kalnelio paslauga. Be to, tai buvo tarnybinis, o ne fiskalinis kvitas. Jame buvo nurodyta, kad aptarnavo G. Jovaišaitė.
Kratos metu L. Lelienės darbo kabinete pastaroji nurodė, kad užrašų knygelėje buvę 300 Eur priklauso jai, o krūvelėje, surištoje su gumele buvę 10 000 Eur buvo duoti R. Jovaišos, kad ji išmokėtų darbuotojams priklausančias premijas, priedus.
Visgi nagrinėjant bylą R. Jovaišai pavyko įrodyti, kad pareigūnai kaltinimo akte nurodė nepagrįstas sumas.
Direktorius pateikė banko sąskaitos išrašą, kad 2020-2021 į įmonės sąskaitą buvo įnešta 1 553 245 Eur ir dažniausiai tai darė būtent jis. R. Jovaiša tvirtino, kad jis visada užsirašydavo, kiek ir kam išmokėdavo neapskaityto atlyginimo. Ši neoficiali buhalterija buvo paimta kratos metu, bet vėliau dingo. Visgi jis ikiteisminio tyrimo susipažindamas su paimtais dokumentais esą užsirašė iš jos duomenis. Padedant auditorei jis apskaičiavo, kad darbuotojams nebuvo priskaičiuota 49 743,44 Eur atlyginimo, o neapskaityto ir neužregistruoto apskaitos registruose darbo užmokesčio realiai buvo išmokėta 27 386,95 Eur.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas Modestas Montvydas teisme pripažino, kad nesiaiškino, ar pinigai R. Jovaišos kabinete buvo apskaityti ar ne. Pareigūnas tik manė, kad jie neapskaityti. Kai vyko ikiteisminis tyrimas KAVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai vadovavusi Loreta Šimulienė nurodė, kad surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, jog pas R. Jovaišą užfiksuoti grynieji pinigai buvo sistemingai įnešinėjami į banko sąskaitą ir buvo apskaityti. Neapskaitytus pinigus, anot jos, tikėtasi rasti per kratas darbo vietose ir namuose, tačiau jų ten nebuvo. Vėliau paprašius banko išrašų buvo gauti duomenys, leidę suprasti, kad buvo padaryta „pareigūnų žmogiška klaida“ neišsiaiškinant, kad tuos pinigus R. Jovaiša reguliariai įnešinėjo į įmonės banko sąskaitą.
Tad bylą išnagrinėjusi teisėja Aurelija Sadauskaitė konstatavo, jog kyla abejonės dėl specialisto išvadoje nurodytų sumų. Todėl kaltinimuose nurodyti neapskaitytų pajamų dydžiai buvo pakeisti, „nustatant neapskaitytų pajamų – 21 162,90 Eur, neapskaityto ir neužregistruoto apskaitos registruose darbo užmokesčio – 27 306,95 Eur, nepriskaičiuoto atlyginimo – 49 743,48 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 11 972,36 Eur, 11 361,42 Eur socialinio draudimo įmokų, 3 672,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio“.
Kartu teismas konstatavo, kad G. Jovaišaitės, G. Jovaišienės ir L. Lelienės kaltę padėjus padaryti nusikalstamą veiką R. Jovaišai, patvirtino apklausti liudytojai.
„Kaltinamosios žinojo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai padėjo Ričardui Jovaišai juos netinkamai vykdyti. Gintarė Jovaišaitė, Greta Jovaišienė, dirbusios su kasos aparatais ir gaunamais iš klientų grynaisiais pinigais, vykdydamos Ričardo Jovaišos nurodymus, iš klientų paėmė pinigus už baseino ir pirčių suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, ir dalies jų neapskaitė (neužregistravo) elektroniniu kasos aparatu bei neišspausdino ir neįteikė (ar nepateikė elektroniniu būdu) kvitų klientams už sumokėtas grynuosius pinigus ne mažiau kaip už 21 162,90 eurų, taip, vykdydamos Ričardo Jovaišos nurodymas, nepagrindė apskaitos dokumentais iš klientų už suteiktas paslaugas gautų grynųjų pinigų. R. Jovaiša, padedant Laimai Lelienei, veikdami tyčia išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams 27 306,95 Eur, dėl to apskaitoje darbuotojams nebuvo priskaičiuotas 49 743,48 Eur atlyginimas, nebuvo priskaičiuotas bei sumokėtas 11 972,36 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 11 361,42 Eur socialinio draudimo įmokų“, – konstatuota nuosprendyje.
Sumažinus kaltinimo sumas buvo perkvalifikuota ir R. Jovaišos veikla – pagal mažesnę atsakomybę numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Kandangi R. Jovaiša kaltę pripažino ir gailėjosi, mokėjo nesumokėtus mokesčius, yra charakterizuojamas teigiamai bei pateikė prašymą atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, o jo kaimynas, atitinkantis reikalavimus, sutiko būti laiduotoju, teismas nusprendė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo atsakomybėn dviejų metų laikotarpiui. R. Jovaišos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Laidavimas skirtas su 3 000 Eur užstatu, kurį turės sumokėti laiduotojas. Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. Jovaiša nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo metu R. Jovaišai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustotų galioti ir būtų sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Tuo metu visos trys moterys buvo pripažintos kaltomis ir joms paskirtos po 5000 eurų siekiančios baudos. Kadangi G. Jovaišaitė buvo sulaikyta parą laiko, jai liks sumokėti 4 700 Eur. G. Jovaišienė ir L. Lelienė buvo sulaikytos po dvi paras, tad joms mokėtinos sumos siekia po 4 400 Eur.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija R. Jovaišai ir „Atostogų parkui“ buvo pareiškusi 65 674,55 Eur dydžio civilinį, o „Sodra“ – 21 074,88 Eur. R. Jovaiša nesutiko su tokiais pareikštais ieškinių dydžiais. Nepasitvirtinus kaltinime nurodytoms nesumokėtų mokesčių sumoms šie ieškiniai buvo tenkintini iš dalies. Teismas tik iš „Atostogų parko“ Mokesčių inspekcijai priteisė 15 145,26 Eur, o „Sodrai“ – 11 361,42 Eur. Taip pat priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo.
Toks nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Svarbiausia, kad su tokiomis šeiminės rangos maklėmis ir varkėmis niekas nesusitvarko. Kam to reikia?