Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-22 |
„Kaip galėjo gauti leidimą statyti viešbutį, jeigu neturi reikiamų skaičiaus vietų automobiliams statyti?“ – tokį klausimą „Atvirai Klaipėdai“ atsiuntė vienas skaitytojas, reaguodamas į pastarojo meto publikacijas, kuriose aprašomas uostamiesčio mero siūlymas kreiptis į Klaipėdos regiono plėtros tarybą, kad ji Giruliuose planuojamam projektui „Sveikatingumo ir turizmo infrastruktūros komplekso „Hilton Therme Spa Klaipėda“ kūrimas“ suteiktų regioninės svarbos statusą.
„Arches“ vizualizacijos
Šio statuso projektą įgyvendinančiai „Kopų žuvėdrai“ reikia tam, kad ji ne aukciono tvarka išsinuomotų gretimą 0,3411 ha žemės sklypą Girulių pl. 9C. Jame ir 0,12 ha ploto laisvoje valstybinėje žemėje būtų įrengta automobilių parkavimo aikštelė ir komunikaciniai inžineriniai tinklai.
Aiškinamajame atitinkamo Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projekte nurodoma, kad „Kopų žuvėdros“ nuomos teise valdomame sklype, kuriame jau turima leidimą statyti viešbučio ir SPA pastatus, „galimų sutalpinti automobilių stovėjimo vietų skaičius neatitinka“.
Martyno Vainoriaus ir Artūro Šulco nuotr.
Susitarimą dėl visiems skirtų vietų nubrauks?
Klaipėdos savivaldybės paklausus, kokiu pagrindu esant tokiai situacijai buvo išduotas statybų leidimas, Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus komentare buvo nurodyta, jog šiam objektui pagal STR yra reikalingos 188 automobilių stovėjimo vietos.
„Viso sklype projektuojamos 141 automobilių stovėjimo vietos: 82 vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje; 59 vietos antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje sklypo ribose. Papildomai 49 automobilių stovėjimo vietos planuojamos už sklypo ribų, pietinėje pusėje, numatomos vadovaujantis infrastruktūros sutartimi, įgyvendinant 2008-04-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-115 patvirtinto Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detaliojo plano sprendinius. Detaliajame plane numatytoje teritorijoje („teritorija tvarkoma užsakovo lėšomis“) planuojama įrengti apie 49 automobilių stovėjimo vietas (tikslus skaičius bus patikslintas techniniu projektu). Šiuo metu minėtoje vietoje yra esama, tačiau neįrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Papildoma automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama atskiru projektu“, – išdėstė G. Pocius.
Tada jau „Atvira Klaipėda“ paprašė savivaldybės pateikti G. Pociaus minimą infrastruktūros sutartį ir paaiškinti, kodėl gretimas sklypas būti išnuomotas „Kopų žuvėdrai“ ir kodėl automobilių vietos negali būti įrengiamos valstybiniame žemės sklype, paliekant jį valstybine nuosavybe.
Portale „Infosatyba“ nurodoma, kad pirmasis leidimas sklype Girulių pl. 11 statyti naujus statinius buvo išduotas dar 2020 m. liepos 10 d. „Kopų žuvėdros“ užsakymu UAB „Arches“ parengti projektiniai pasiūlymai dėl viešbučio komplekso visuomenei buvo pristatinėjami nuotoliniu būdu 2020 m. gruodžio mėn. 11 d. Dar vienas statybų leidimas šiuo adresu buvo išduotas 2022 m. vasario 17 d.
Minėtoji infrastruktūros sutartis su „Kopų žuvėdra“ buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 4 dieną. Už savivaldybę parašą ant jos dėjo tuometinis administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Sutartyje numatyta, kad bendrovė savo lėšomis, pagal pridedamą preliminarų sprendinių brėžinį įsipareigoja suformuoti sklypą, numatytą 2008 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detaliajame plane bei įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, automobilių stovėjimo aikštelę.
Techninio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje ji turi nurodyti, kad laisvoje valstybinėje žemėje ir sklype Nr. 2101/7001:33 projektuojama infrastruktūra yra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė. Gavus statybos darbų užbaigimo dokumentą, atliktus infrastruktūros įrengimo darbus ji neatlygintinai turi perduoti savivaldybei. Tokia infrastruktūra turi būti įrengta ne vėliau kaip iki poilsio komplekso statybos užbaigimo.
Sutartyje taip pat dėstoma, kad bendrovės įrengtos stovėjimo vietos galės būti laikomos privalomomis prie poilsio paskirties komplekso pagal STR reikalavimus, tačiau įrengtoje aikštelėje nebus galimas automobilių stovėjimo vietų rezervavimas ar „kitoks laisvas stovėjimo vietų ribojimas“.
Tuo metu „Kopų žuvėdros“ direktorius Mantas Kazlauskas pirmadienį vykusio Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu pareiškė, kad šiuo atveju automobilių stovėjimo vietos jau „priklausytų viešbučiui“.
„Sąlyga pas „Hiltoną“ atsirado, kai mes derėjomės dėl sąlygų frančizei gaut“, – teigė M. Kazlauskas.
Tačiau Registrų centre „Kopų žuvėdros“ įregistruota 22 metų trukmės frančizės sutartis su „Hilton worldwide manage limited“ buvo pasirašyta dar pernai vasario 21 d.
O Klaipėdos savivaldybė pernai birželio pabaigoje skelbė, kad 2025-ųjų pabaigoje „Girulių pajūryje prasidės vieno ambicingiausių sveikatinimo ir turizmo objektų Lietuvoje statybos“.
„Pirmenybę teiksim viešbučio gyventojam, bet sklypas, parkavimas tikrai nebus uždarytas. Visi kas norės galės patekti, tiek gyventojai, tiek svečiai. Bus rezervuotos vietos, planuojam statyti rezervavimo lenteles“, – dabar jau kalba M. Kazlauskas.
Paaiškinimą, kodėl sklypas turi būti išnuomotas pateikęs Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas pateikęs Andrius Kačalinas savo komentare išdėstė, kad „trūkstamos parkavimo vietos bus skirtos poilsio paskirties pastatui Pamario g. 11 (Girulių pl. 11), todėl už valstybinės žemės naudojimą turi būti mokamas nuomos mokestis, nustatytas nuomos sutartyje ir teisės aktuose“.
Kad valstybinės žemės sklypas Girulių pl. 9C gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka „Kopų žuvėdrai“ šių metų birželio 25 d. raštu jau patvirtino Savivaldybės administracijos direktorių pavadavęs Administravimo departamento direktorius Gintautas Mačiulaitis.
Bendrovei neįvykdžius infrastruktūros sutartyje numatytų įsipareigojimų, savivaldybė pasiliko sau teisę nepasirašyti poilsio komplekso statybos užbaigimo dokumento.
Vingiuoti „Kopų žuvėdros“ keliai
„Kopų žuvėdra“ buvusios vaikų stovyklos teritorijoje atsidūrė garsiai skambėjusios UAB „Miško verslo“ istorijos dėka.
Po nepriklausomybės atkūrimo daugiau nei 8 ha ploto sklype išsidėsčiusius buvusius stovyklos poilsinius pastatus, kultūros namus, sandėlius, skalbyklą valdė Žemės ūkio uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, kurios 100 proc. akcijų priklausė uostamiesčio savivaldybei.
1997-aisiais, kai Klaipėdos meru buvo Eugenijus Gentvilas, savivaldybė „Klaipėdos dekoratyviniai augalų“ turtą įnešė į bendrą Lietuvos ir Danijos bendrovę „Miško verslas“. Stovyklos pastatai „Miško verslo“ nuosavybe tapo 1997 m. lapkritį vykusio akcininkų susirinkimo sprendimu.
Pagal steigimo sutartį „Klaipėdos dekoratyviniams augalams“ teko tik 43,58 proc. „Miško verslo“ akcijų, o likusias vienodomis dalimis turėjo valdyti dvi Danijos bendrovės „Hegnshoj ApS“ ir „Hanmo Holding A/S“, sumokėjusios už akcijas po 1,495 mln. litų. Tačiau tokią sumą įnešė tik „Hegnshoj ApS“, o „Hanmo Holding A/S“ sumokėjo vos 100 tūkst. litų.
Pagal seniausią skaitmenizuotą Registrų centre skelbiamą 2005 m. vasarį vykusio akcininkų surinkimo protokolą, „Klaipėdos dekoratyviniams augalams“, kurie tuo metu jau buvo likviduojami, priklausė jau tik 34 proc. „Miško verslo“ akcijų, 49,52 proc. valdė bendrovė „Bjerring Management“, o 16 proc. – UAB „Eurovesta“, vėliau įsigijusi likviduojamus „Klaipėdos dekoratyvinius augalus“ už 5 mln. litų.
Taip „Miško verslą“ perėmė keturi lygiomis dalimis 2005 m. „Eurovestą“ valdę akcininkai Rimandas Stonys, Sigitas Paulauskas, Vidas Jelinskas ir Adolfas Ginaitis.
2007-ųjų vasarį „Miško verslas“ įsteigė „Kopų žuvėdrą“. Dar po trejų metų „Miško verslas“ jau turėjo tik du akcininkus – UAB „Baltijos investicija“ (50,01 proc. akcijų) ir Panamoje registruotą „Jargus Corporation“, kuriai vadovavo Šveicarijoje gyvenęs Gintautas Bertašius. Pastarieji nusprendė reorganizuoti „Miško verslą“ suskaidant bendrovę į tris įmones – UAB „Labrenciškės investicija“, UAB „Danės kranto investicija“ ir UAB „Kopų žuvėdros investicija“, kuri 2012-ųjų kovą tapo „Kopų žuvėdros“ savininke.
2012-ųjų rugpjūtį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu buvusios stovyklos sklypas buvo padalintas į dvi dalis – 5,36 ha ploto sklypą, gavusį adresą Litorinos g. 1. Jame buvo pradėti statyti gyvenamieji namai, suformuota uždara gyvenvietė. Trijų hektarų sklypui paliko adresas Girulių pl. 11. Čia dabar ir planuojama statyti viešbučio kompleksą.
Šių metų vasarį vienintelė „Kopų žuvėdros“ akcininkė UAB „Baltijos investicija“ nusprendė atskirti dalį „Kopų žuvėdros“ turto, teisių ir pareigų bei sukurti naują UAB „KZ2“. Pastarajai perduota atskiriama „Kopų žuvėdros“ turto, teisių ir pareigų dalis, nustatant, kad po atskyrimo ji vykdys veiklą viešbučių ir SPA centrų srityje, o „KZ2“ – nekilnojamojo turto vystymo veiklą.
Registrų centre nurodoma, kad nuo gegužės vidurio vieninteliu „Kopų žuvėdros“ akcininku yra Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Kopos SPA Fund“, kurį valdo UAB „Synergy finance“.
INFORMACIJA
„Kopų žuvėdra“ žada ne mažesnes kaip 70,134 mln. Eur investicijas į „projekto infrastruktūros sukūrimą ir veiklai reikalingų sprendimų įdiegimą“.
Teigiama, kad bus sukurta ne mažiau 50 darbo vietų, kurioms skiriama darbo užmokesčio mediana bus didesnė už Valstybės duomenų agentūros paskelbtą paskutinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Klaipėdos apskrityje.
„Projektas orientuotas į ilgalaikį visus metus veikiančios geoterminės sveikatingumo ir tvaraus turizmo infrastruktūros vystymą, todėl sukuriamos darbo vietos nebus sezoninio pobūdžio. <…> Atsižvelgiant į projekto mastą, geoterminės energetikos infrastruktūros sudėtingumą, daugiau kaip 1,1 km gylio geoterminio gręžinio naudojimą bei 38–40 °C terminio mineralinio vandens infrastruktūrą, projektui bus reikalingi aukštos kvalifikacijos techninių sistemų, energetikos, SPA, sveikatingumo ir administravimo specialistai“, – tikina bendrovė.
„Projektas apima apie 11 900 kv. m antžeminės ir apie 6 000 kv. m požeminės infrastruktūros kompleksą su 176 kambarių 5* viešbučiu, apie 3 000 kv. m SPA centru, apie 1 000 kv. m baseinų vandens paviršiaus plotu, iš kurių apie 600 kv. m sudarys visus metus veikiantys lauko terminio vandens baseinai. Projekte taip pat numatyta konferencijų infrastruktūra, galinti aptarnauti apie 80 asmenų renginius, bei iki 180 dienos SPA lankytojų per dieną pajėgumai. <…> Projekto vystymui pasitelkta ilgametę patirtį nekilnojamojo turto vystymo, projektavimo, infrastruktūros valdymo ir investicinių projektų įgyvendinimo srityse turinti specialistų komanda, dalyvavusi įgyvendinant didelės apimties gyvenamosios, komercinės ir mišrios paskirties projektus Lietuvoje. Tarp susijusių vystytų projektų – „3 Burės“, „Kalinausko 20“, „Galerija 4A“, „Žvėryno lapės“ ir kiti projektai“, – rašoma įmonės savivaldybei pateiktame projekto aprašyme.
„Kopų žuvėdra“ taip pat nurodo, kad projektui skirs 25 mln. eurų nuosavo kapitalo, ims 26,1 mln. eurų banko paskolą, o 19 mln. eurų sudarys subordinuota paskola iš ILTE.
Kompleksas esą pradės veikti 2029-ųjų kovą.
Prisimenu, tokių neva bendrų su užsienio subjektais (kai neretai tų subjektų iš tiesų nė nebuvo) įmonių buvo trisdešimt kelios, „Miško verslas” – tik viena iš jų.
Tuomet „Klaipėdos dekoratyviniai augalai”, vadovaujami dabar jau mirusio Aloyzo Puslio, (buvęs Apželdinimo trestas) įnešė į bendrą įmonę dar ir didelius brangios žemės plotus.
Kaip ir visose tokiose įmonėse, savivaldybės dalis joje tirpo ir sutirpo, o vertingas turtas perėjo į privačias kišenes beveik ar visai už dyką.
Vėliau įstatymas, leidęs tokias aferas, buvo panaikintas, bet iki tol daug kas spėjo pasišildyti rankas.
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad prie Gentvilo buvo , kiek pamenu, „suveikta” tik su ta viena įmone.
Kitos buvo įsteigtos Petrausko, Vasiliausko ir dar kitų merų laikais.
Visą įneštą į tokias įmones savivaldybės turtą pardavus aukcione rinkos kainomis, būtų buvę gauti milžiniški pinigai.
Dabar klesti gal ir ne ką mažesnė korupcija, tik jai jau bandoma suteikti teisėtumo regimybę.
Koks nuostabus ir būtinai reikalingas projektas Klaipėdos gyventojams ir svečiams . Noretusi kad savivaldybė padėtų o netrukdytų įgyvendinti.
Myliu matyti,kaip vyks galingi tarptautiniai kongresai,,”Hiltono”atkeliavimas mylimą Klaipėdą padarys Baltijos pakrantės įžimybe..Tegul vartosi grabe mirusieji ar atgailauja gyvieji vaikų stovyklis nusavintojai
Šimtą kartų geriau ir sąžiningiau būtų toje vietoje įkurti vandens ir poilsio parką,kuriuo galėtų mėgautis visa Vakarų ir ne tik Lietuva,nerwikėtų važiuoti į Lenkijos Mikolaikas ur panašiai.
Koks ten HILTON, ten eilinė frančizė. Nėra Lietuvoje nei vieno tikrai vardinio. Na gal IBIS Vilniuje… O visi kiti… niekalai skambiais pavadinimais. Kas keliauja – žino.
Pagarba Martynui už atliktą analizę, turbūt tie patys veikėjai privatizavo ir buvusias arklides prie KU Botanikos sodo, ir ne be buvusių politikų pagalbos atsirado superbrangi naujoji Tauralaukio mokykla ant šlaito, kad tiems ponams iš ale šveicarijos, savivaldybės – mūsų visų – pinigais išvažiavimo kelias būtų įrengtas ir kita infrastruktūra…šildėsi rankas budinas, šildėsi dobranskis šildėsi nėniškis. šveicarams tarnaudami…
Gal su teksto suvokimu problemos? Juk aiškiai parašyta infrastruktūros plėtros sutartyje, kad vystytojas įrengia infrastruktūra ir perduoda miestui t.y. viešam naudojimui. Šiuo atveju ir kyla klausimas, kodėl nenorima įgyvendinti pasirašytos infrastruktūros plėtros sutarties?