Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-05 |
Šiandien pas mane apsilankė Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistai. Jie atvyko pasiteirauti apie dukters būklę, pasikalbėti su ja ir pasiūlyti psichologinę pagalbą. Mandagi, dėmesinga specialistė nuoširdžiai bendravo su dukra, domėjosi jos savijauta, išreiškė užuojautą. Bent jau iš šios patirties susidariau įspūdį, kad tai nėra baudžiamoji institucija.
Visa tai įvyko todėl, kad mano vaikams – devynerių ir vienuolikos metų – bei jų draugams buvo sakoma: „Tavo mama – ukrainietė prostitutė, ji stovi prie kelio, jus teisingai bombarduoja, jus reikia deportuoti, jūs apšikote visą Ukrainą.“ Tarp vaikų buvo ir berniukas iš Ukrainos, kurio tėvas kariauja fronte. Vaikams taip pat buvo šaukiama: „Eikit na… į Ukrainą.“
Vien įžeidimais viskas nesibaigė. Mano dukra šluota buvo suduota per nugarą, galvą ir rankas. Jos draugei lazda buvo suduota į pilvą. Ukrainiečio berniuko paspirtukas buvo pakeltas ir sviestas į žemę, patį vaiką griebė už rankų ir stumdė.
Man pačiai buvo pasakyta, kad mano nuomotoją (Valdą Bartkevičių) žino visa Lietuva, kad jo namuose gyvenu tik todėl, jog esu „ukrainietė prostitutė“, ir išsakyta daugybė kitų įžeidimų.
Visa ši istorija tęsiasi jau daugiau nei mėnesį. Dar anksčiau vaikai pasakojo, kad vyresnio amžiaus moteris mėto į juos akmenis, tranko į žemę jų dviračius ir paspirtukus, bėgioja paskui su lazda, iš kurios kyšo vinys, ir nuolat šaukia, kad visi vaikai važiuotų į Ukrainą.
Vaikams – tiek mano, tiek kaimynų – buvo uždrausta eiti į tą žaidimų aikštelę. Tačiau ji yra pakeliui į dvi parduotuves, todėl vaikai vis tiek ten užsuka. Ir beveik kiekvieną kartą sulaukia įžeidimų, keiksmų ar fizinio smurto.
Praėjusį šeštadienį nebeištvėriau ir nuėjau kartu su vaikais. Dešimt minučių jie ramiai žaidė. Tuomet iš laiptinės išbėgo ta pati moteris, įbėgo į aikštelę ir pradėjo šluota mušti vaikus. Pamačiusi mane su telefonu rankoje ir supratusi, kad kviečiu policiją, puolė bėgti. Aš sekiau iš paskos. Ji mušė man per kojas šluota ir šaukė, kad mes ukrainiečiai, kad ji žino, kur gyvename, pažįsta mano nuomotoją, kad mes „šūdas“ ir kad mus teisingai bombarduoja.
Atsakiau tik tiek: „Ar manote, kad vien todėl, jog esate lietuvė ir čia gimėte, galite taip elgtis su migrantais?“
Ir štai paradoksaliausia šios istorijos dalis – ji pradėjo šaukti, kad ją įžeidžiau pavadindama lietuve.
Daugiau juokingų dalykų šioje istorijoje nėra.
Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, dukra buvo nuvežta apžiūrai ir užfiksuoti sužalojimai. Situaciją taip pat stebi vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kaip ukrainietė, kaip motina ir kaip žmogus, negaliu to palikti be pasekmių. Ne dėl savęs. Dėl savo vaikų, dėl kitų vaikų ir dėl visų Ukrainos žmonių, kurie jau ir taip sumokėjo pernelyg didelę kainą.
Tekstas skelbtas socialiniame tinkle
Rusė supyko, kad ją pavadino lietuve. Nematau dėl ko jai pykti, juk Lietuvoje gyvena, į „matušką rossiją” važiuoti nenori, vadinasi – lietuvė, bent jau mūsų labai mielaširdinga Konstitucija irgi panašiai traktuoja. Tikėkimės, šį kartą švelniaplaukė teisėsauga tai babcei truputį krimstelės, kad skaudėtų bei ilgai atsimintų „tautų draugystę”.
Rusai, net jei jie gimę ir visą amžių pragyvenęLietuvoje, buvo, yra ir bus Lietuvos, Ukrainos ir visų normalių valstybių priešai.
Bent jau aš nesu sutikusi kitokių, o pažįstu rusų nemažai.
Ypač tas išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje – tiek nuo 2014 m., tike nuo 2022 m.
„Švelniausia”, ką teko girdėti iš jų apie karą – „ne viskas vkenareikšmiška”.
O dažnai buvo pasakoma „taip jiems ir reikia”, „seniai laikas”, „Putinas ir taip ilgai laukė” ir t.t.
Ir tokios kalbos – girdint lietuviams, tai ką jie kalba savo rate?
Rusai nėra žmonės