Klaipėdos savivaldybės administracija teikia politikams svarstyti sprendimo projektą, kurį palaiminus būtų teikiama paraiška Europos jaunimo sostinės 2021 titului gauti ir suplanuojamos lėšos, kurių prireiktų, uostamiesčiui iškovojus šį vardą.

Preliminariai skaičiuojama, kad tapus tokia sostine 2019-2022 m. laikotarpiu reikėtų skirti 5,6 mln. eurų (apie 4,09 mln. iš Savivaldybės biudžeto, likusios sumos tikimasi sulaukti iš valstybės, europinių fondų ir privačių rėmėjų). Kalbama apie tai, kad projektui įgyvendinti būtų kuriama nauja įstaiga, kuri esą galėtų vykdyti jaunimo politiką ir pasibaigus tokiam projektui.

Žinia, Klaipėda jau bandė tapti Europos jaunimo sostine 2020, tačiau pernai rudenį liko antroje vietoje. Šių metų sausį miesto Taryba nusprendė leisti dar kartą bandyti siekti šio titulo. Parengus pirmojo etapo paraišką kovo viduryje paaiškėjo, kad Klaipėda pateko tarp 5 finalininkų. Kartu su ja šiais metais titulo siekia Varaždinas (Kroatija), Jaroslavas (Rusija), Kišiniovas (Moldova) ir Nikosija (Kipras).

Paskutinio etapo paraišką, palaimintą miesto Tarybos, reikia pateikti iki rugsėjo 30 d. Lapkričio 21 d. Serbijoje (Novi Sad mieste) bus paskelbta, kas 2021 m. taps Europos jaunimo sostine.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Andruškevičiūtė tikino, kad planuojama projekto sąmata yra gerokai mažesnė nei numatydavo ar numato kiti miestai. Pavyzdžiui, Kipre tam esą numatoma 9 mln. eurų, Serbijoje buvo skirta – 7 mln.

Sprendimo projekte rašoma, kad laimėjus titulą kitąmet biudžete jau reikėtų numatyti 487 tūkst. eurų, 2020 m. – 1,265 mln. eurų. Didžiausia suma būtų išleista titulo „nešiojimo” metais – 3,5 mln. eurų, o 2022 m. lėšų poreikis esą sieks 382,6 tūkst. eurų.

Pasak A. Andruškevičiūtės, į infrastruktūra iš šios sumos būtų investuota per 700 tūkst. eurų.

„Dar tiksliai nesame įvertinę, kiek reikės darbuotojų, tačiau reikėtų naujos įstaigos, o jos finansavimas jau įskaičiuotas. Aš norėčiau, kad ji po to nebūtų likviduojama ir toliau įgyvendintų kitas veiklas”, – sakė koordinatorė.

Minėtojo komiteto nariai vienbalsiai ir be diskusijų pritarė tokiai „investicijai į jaunimą”. Tik komiteto pirmininkas Algirdas Grublys teiravosi, ar miesto biudžetas išgalės 2021 m. pakelti tokias išlaidas, nes tai metais Klaipėda priims ir didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ships Races“.

Tuo metu Finansų ir ekonomikos komitetas sprendimo projekto svarstymą nutraukė, nes jo nariai nusprendė detaliau susipažinti su sprendimo projektu.

Šio posėdžio metu A. Andruškevičiūtė buvo pradėjusi vardinti „platformas”, kurioms būtų skirtas finansavimas. Jai paminėjus, kad rinkodarai numatoma skirti pusę milijono eurų, konservatorius Arūnas Barbšys tai pavadino lėšų švaistymu.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui ketvirtadienį svarstant šį klausimą jo narė Nina Puteikienė klausė, kiek jau buvo išleista pinigų pernykštei paraiškai.

Pasak A. Andruškevičiūtės, pernai buvo išnaudota iki 20 tūkst. eurų. Didžioji dalis esą buvo išleista paraiškos parengimui.

„Šitas jau būtų paskutinis kartas, jei nelaimėtume. Nė vienas miestas nėra laimėjęs iš pirmo karto”, – teigė jaunimo reikalų koordinatorė.

A. Andruškevičiūtė aiškino, kad tarp išliekamosios projekto vertės būtų nemažiau kaip trys jaunimo eksperimentinės erdvės. Pavyzdžiui, atvirumo kultūros inkubatorius. Taip pat tikimasi, kad per visus tuos metu atvyks apie pusė milijono svečių.

„Vien tai, kad jaunimas susitinka, bendradarbiauja, pažįsta kitas kultūras yra didžiausia vertybė. Skaičiuoti centus yra nerimta. Yra bendražmogiškos vertybės, o jei mes kaip seni kurmiai su skaitliukais skaičiuosim ir sakysim „aha, neapsimoka”, šitaip toli nenueisime”, – savo ruožtu teigė Vytautas Čepas.

Nepaisant šios diskusijos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas šiam projektui vienbalsiai pritarė.

Su Europos jaunimo sostinės paraiška galima susipažinti čia.