Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-15 |
Europos investicijų bankas (EIB) skolina 100 mln. eurų Klaipėdos uostui – lėšos bus investuojamos į uosto infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, kariniam mobilumui svarbius projektus, švariosios energetikos infrastruktūrą ir jūrinio vėjo energetikos plėtrą.
Dalis finansavimo bus skirta šiuo metu statomam kruizinių laivų terminalui, kuris bus pritaikytas ir NATO laivams priimti. EIB lėšomis taip pat bus finansuojami elektros tiekimo laivams nuo kranto, žaliojo vandenilio ir jūrinio vėjo energetikos infrastruktūros projektai, antradienį pranešė EIB ir uostas.
EIB paskola bus dengiama iki pusės projektų išlaidų, kurių bendra vertė siekia apie 201 mln. eurų, likusią dalį numatoma dengti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis.
„Tai investicija, kuri tiesiogiai prisideda prie Europos saugumo, kartu atliepiant žaliosios pertvarkos kryptį“, – pranešime teigė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.
Pranešime akcentuojama, kad Klaipėdos uostas dėl savo geografinės padėties yra svarbus ir NATO operacijoms. Pernai pradėtas statyti 50 mln. eurų kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas ne tik civiliniams, bet ir NATO laivams priimti. Tai leis efektyviau užtikrinti sąjungininkų karinių laivų logistinį aptarnavimą. Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.
Klaipėdos uostas yra ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalis. Modernizuotos krantinės ir kita uosto infrastruktūra prisidės prie Klaipėdos, kaip svarbaus logistikos centro pozicionavimo, teigiama pranešime.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad uostas yra viena iš strateginių Lietuvos infrastruktūros grandžių, nes per jį užtikrinami svarbūs šalies ekonomikos, energetikos ir nacionalinio saugumo interesai.
„Šiandien (pirmadienį – BNS) parašais patvirtintas Europos investicijų banko finansavimas suteikia svarbų impulsą įgyvendinti projektus, kurie formuoja uosto dabartį ir ateitį“, – pranešime teigė A. Latakas.
Apie EIB paskolą Klaipėdos uostui skelbta dar birželio pabaigoje. Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad sutartis turėtų būti pasirašyta artimiausiu metu.
Strateginiame 2026–2029 metų uosto veiklos plane numatyta, kad investicijoms reikės apie 115 mln. eurų skolintų lėšų. Šių metų gegužę Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) suteikė uostui iki 55,5 mln. eurų paskolų.
Kaip rašė BNS, ŠIB paskola skirta naujai uosto infrastruktūrai kruizų laivams, krantinių elektrifikavimo projektams, investicijoms į kibernetinį atsparumą bei radarų sistemas.
Kopijuoti ir platinti BNS turinį be raštiško BNS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą