Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-28 |
Žali lapeliai, gamtos vaizdai ir skambūs pažadai, kad produktas yra „tvarus“ ar „draugiškas gamtai“, ilgainiui privalės užleisti vietą gerokai konkretesnei informacijai. Nuo šių metų griežtėjant žaliųjų teiginių reikalavimams, verslui teks aiškiai pagrįsti, kodėl produktą ar jo pakuotę pristato kaip tvaresnę. Todėl vietoje „žalio pasirinkimo“ pirkėjas vis dažniau gali išvysti konkretų faktą – pavyzdžiui, kad pakuotei sunaudota 30 proc. mažiau plastiko.
„Tai stiprus lūžis komunikacijoje – jeigu kalbame apie pakuotę, nebeužteks pasakyti, kad ji tvari. Turėsime konkrečiai paaiškinti, kuo ji kitokia – galbūt jai panaudota 30 proc. perdirbto plastiko ar pakeista konkreti jos dalis. Bendrų teiginių – čia tvaru, čia žalia, čia ekologiška – per artimiausius metus turėtų nelikti“, – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Ji kartu su advokatų profesinės bendrijos TEGOS Mažmeninės ir didmeninės prekybos grupės vadove, advokate Indre Barauskiene aptaria, ką nuo rugsėjo pabaigos įsigalioję pokyčiai reikš pirkėjams ir verslui.
Vien žodžio „tvarus“ neužteks
Klaidinti vartotojų nebuvo galima ir iki šiol, tačiau nuo rugsėjo 27-osios konkretėja reikalavimai bendriesiems ekologiškumo teiginiams. Tai reiškia, kad įmonei, norinčiai produktą ar jo pakuotę vadinti tvaria, žalia ar draugiška gamtai, teks turėti tokį teiginį pagrindžiančius įrodymus.
Nuo rugsėjo 27 d. įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, į kuriuos perkelta Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva. Pagal naujus reikalavimus aplinkosauginiai teiginiai turės būti aiškūs, konkretūs ir pagrįsti patikrinamais duomenimis. Bendro pobūdžio teiginių, tokių kaip „žalias“, „draugiškas gamtai“, „nekenkiantis klimatui“ ar „biologiškai skaidus“, nebus galima vartoti neturint pakankamo pagrindo.
Pasak I. Barauskienės, nėra ir „saugių“ žodžių sąrašo, kuriuo verslas galėtų tiesiog vadovautis.
„Kuo teiginys bendresnis, tuo sudėtingiau jį bus pagrįsti. Jeigu sakote, kad visa pakuotė pagaminta iš perdirbtų medžiagų, turite įvertinti, iš ko ji susideda. Pavyzdžiui, plastikinį butelį sudaro pats butelis, etiketė ir kamštelis – jeigu teiginys apima visą pakuotę, reikės turėti įrodymus dėl visų jos dalių. Ir tų įrodymų neužteks laikyti stalčiuje – vartotojui turės būti sudaryta galimybė juos lengvai pasiekti“, – aiškina advokatė I. Barauskienė.
Tai aktualu ir prekių ženklams ar produktų pavadinimams, kuriuose vartojami tokie žodžiai kaip „eco“, „bio“, „green“, „žalias“ ar „tvarus“ – jie negalės būti naudojami kaip užslėptas žaliasis teiginys be pagrindo, todėl turės būti paaiškinami ir pagrindžiami faktais.
Naujosios taisyklės taip pat reikalaus aiškiai nurodyti, kam konkrečiai taikomas aplinkosauginis teiginys. Pavyzdžiui, jei tvaresnis sprendimas susijęs tik su produkto pakuote ar viena jos dalimi, komunikacija negalės sudaryti įspūdžio, kad toks pats poveikis būdingas visam produktui.
Kodėl pokyčių apskritai prireikė?
K. Žukauskaitės-Šiaučiulės teigimu, problema ta, kad tvarumas ilgainiui tapo itin plačiai vartojama sąvoka, po kuria gali slėptis labai skirtingi dalykai. Ji atkreipia dėmesį, kad, remiantis pastarosiomis Europos Sąjungos publikacijomis ir pagrindimu reguliacijai, apie 40 proc. Europoje aptinkamų tvarumo teiginių ant pakuočių yra neteisingi arba nepakankamai pagrįsti.
„Tvarumas tapo labai liberaliai vartojamu terminu – jame kartais pasimeta ir ekologija, ir socialinė atsakomybė, ir daugybė kitų dalykų. Kai tokia didelė dalis teiginių yra nepakankamai pagrįsti arba neatitinka tikrovės, natūralu, kad atsiranda poreikis griežtinti taisykles. Principas labai paprastas: jeigu sakote – pagrįskite“, – teigia K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Tačiau net konkretus skaičius savaime dar negarantuos, kad vartotojas nėra klaidinamas. I. Barauskienė pateikia tekstilės gamybos pavyzdį: jeigu itin daug vandens sunaudojančiame procese jo kiekis sumažinamas 5 proc., vien šio skaičiaus išryškinimas nebūtinai reiškia, kad visas produktas tapo reikšmingai „žalesnis“. Turės būti vertinamas visas kontekstas.
Vertinant aplinkosauginį teiginį turės būti atsižvelgiama ne tik į vieną pasirinktą produkto savybę, bet ir į platesnį jo poveikį bei visą gyvavimo ciklą. Jei, pavyzdžiui, gamybos procese sumažinamas vandens sunaudojimas, tačiau kartu reikšmingai padidėja CO₂ emisijos, komunikacijoje negalima išryškinti tik teigiamo pokyčio ir nutylėti neigiamo.
Ar verslas išsigąs kalbėti apie tvarumą?
Griežtėjant reikalavimams kalbama ir apie vadinamąją „žaliąją tylą“ (greenhushing) – situaciją, kai įmonė realiai investuoja į tvaresnius sprendimus, tačiau vengia apie juos kalbėti baimindamasi teisinės rizikos.
K. Žukauskaitė-Šiaučiulė tokio scenarijaus nedramatizuoja. Jos vertinimu, naujos taisyklės gali net suteikti pranašumą tiems, kurie jau dabar gali savo pažadus pagrįsti.
Nauja tvarka gali pakeisti ir tai, kaip gimsta reklaminiai šūkiai. Rengiant tvarumo komunikaciją, vien komunikacijos ar rinkodaros specialistų darbo nebepakaks – prieš paskelbiant teiginį gali tekti surinkti jį pagrindžiančius duomenis ir įvertinti teisinę riziką.
Verslui tai reiškia ir gerokai daugiau „namų darbų“ prieš paskelbiant žaliąjį teiginį. Įmonėms teks ne tik peržiūrėti reklamoje, interneto svetainėse ir ant pakuočių naudojamus teiginius, bet ir pasirūpinti juos pagrindžiančiais dokumentais – moksliniais tyrimais, sertifikatais ar tiekimo grandinės duomenimis. Šie įrodymai turės būti pagrįsti aktualiais duomenimis, o prireikus juos reikės pateikti priežiūros institucijai.
Atsakomybė – ne tik gamintojui
Svarbus pokytis laukia ir prekybininkų. Jeigu elektroninė parduotuvė iš gamintojo gautą informaciją apie produktą perkelia į savo svetainę, vien tai, kad teiginį iš pradžių pateikė tiekėjas, savaime neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės.
„Kiekvienas, kuris dalyvauja prekės pristatymo galutiniam vartotojui grandinėje, turi pagrįsti tai, ką skleidžia. Todėl prekybininkams taip pat reikės atidžiau žiūrėti, kokius teiginius apie produktus jie perima iš tiekėjų“, – sako I. Barauskienė.
Naujųjų reikalavimų priežiūra taip pat neturėtų apsiriboti viena institucija. Šią sritį prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tačiau ekspertės prognozuoja, kad svarbų vaidmenį atliks ir patys pirkėjai bei vieni kitus stebintys konkurentai.
Mažiau Alpių kalnynų ant pieno pakelio
Rugsėjo 27-oji, anot pašnekovių, nebus diena, kai visi abstraktūs žalieji pažadai išnyks iš parduotuvių. Pokytis vyks palaipsniui, juolab kad kartu keičiasi ir daugiau su pakuotėmis susijusių Europos reikalavimų.
K. Žukauskaitė-Šiaučiulė prognozuoja, kad ilgainiui dėl jų gali keistis ne tik tekstas ant pakuotės, bet ir pačios pakuotės.
„Pakuočių kiekiai Europos rinkoje per pastarąjį dešimtmetį milžiniškai išaugo, todėl atsiranda naujos reguliacijos jų sudėčiai, kiekiui ir kokybei. Tai keis ir mūsų lentynas. Galbūt matysime mažiau ekstravagantiškų pažadų, mažiau tobulo pasaulio ar Alpių kalnynų ant pieno pakelio ir daugiau tikslios, atsakingos komunikacijos. Bet svarbiausia – ir pačių pakuočių ilgainiui turėtų būti mažiau, jos turėtų būti projektuojamos atsakingiau ir tapti lengviau perdirbamos“, – apibendrina ji.
Taigi artimoje ateityje pirkėjui gali tekti mažiau vertinti produktą pagal žalią spalvą, lapelį ar skambų žodį ant pakuotės ir daugiau dėmesio skirti konkrečiai informacijai. O pamačius pažadą, kad produktas yra „tvarus“ ar „draugiškas gamtai“, vis svarbesnis taps vienas klausimas – kuo tai pagrįsta?
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą