Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-13 |
Šį rašinį norisi pristatyti kaip pasvarstymus apie kurėno ar Kuršmarių žvejybinių burvalčių kilmę. Kada tokio tipo laivai atsirado mariose? Ar tai unikalus pamario regiono kultūrą kūrusių gyventojų kūrinys, ar iš toliau atkeliavusių technologinių žinių rezultatas?
Apie pavadinimus ir paskirtis
Tradicinius Kuršių marių laivus, formavusius unikalų pamario krašto kultūrinį kraštovaizdį, įpratome vadinti kurėnais. Teisybės dėlei, tai yra bendrinis plokščiadugnių burvalčių, pamariečių naudotų „didžiajai“ žvejybai velkamaisiais tinklais, pavadinimas. Manoma, jis atsirado XX a. antroje pusėje supaprastinus/sutrumpinus kuršėno ar kuršlaivio terminus.
Pagal vieną kurėno pavadinimo kilmės versiją, ji susijusi su vokiškuoju Kurenkahn: die Kuren – kuršiai, der Kahn – valtis. Esą nuo to ir kilo kurėnų (kuršių) burvaltės pavadinimas. Denisas Nikitenka Kuršių nerijos knyga, 2026
Siejimas laivo pavadinimo su kuršių etnine grupe gali būti kiek klaidinantis. Prie marių nerijoje XV a. pradėję kurtis kuršiai jau buvo patyrę asimiliacijos su rytų baltais (pvz. žemaičiais) procesus ir nebepriminė X–XII a. vikingavusių jūrų keliautojų. Ilgainiui juos pradėta vadinti kuršininkais ar kopininkais.
Reiktų pripažinti, kad patys žvejai savo laivą vadindavo pagal žvejybos būdą ir priklausomai su kokiu tinklų būdavo žvejojama. Istoriniuose aprašymuose nereti burvalčių įvardijimai – kiudelvaltė (vok. Keitelkahn, tinklas – kiudelis), bradinė valtis (vok. Braddenkahn, tinklas – bradas), korno valtis (vok. Kurrenkahn, tinklas – kornas). Ta pati laivo konstrukcija, skyrėsi tik dydžių parametrai. XX a. pabaigoje apibūdinant tradicinius Kuršių marių laivus dažniau naudotas kurėno pavadinimas galimai sietas su korno valtimi. Taip ir prigijo trumpas žodis, nusakantis visus tipus. Negi sakysi: „Kuršių marių žvejų burvaltė“?
Marių laivai
Kokie laivai plaukiojo Kuršių mariose? Kaip jau išsiaiškinome, „didžiosios“ žvejybos burvaltės dėl gylio, dugno ir marių pločio specifikos žvejojusios bent trimis skirtingais tinklų tipais. Burvalčių dydis svyravo nuo 10 m iki 14 m ilgio. „Mažajai“ žvejybai priskiriamos 7–8 m ilgio ventrinės valtys (burvaltės). Iš pirmo žvilgsnio – sumažinta kurėno kopija. Jos naudotos seklesniuose (pagrinde šiaurinėje siaurojoje marių dalyje) vandenyse, kur velkamajai žvejybai nebuvo tinkamų sąlygų. Ten buvo statomi venteriai, prie įkaltų į marių dugną karčių tvirtinami tinklai gaudyklės. Visos žvejybinės burvaltės galėjo būti panaudotos ir kitiems tikslams – žmonių transportavimui (su reikalu į kitą kaimą ar krantą, į bažnyčią, turgų ar miesto įstaigas), nerijoje trūkstamo šieno gabenimui, kitiems nedideliems kroviniams plukdyti. Dengtu deniu burvaltės gabendavo daržoves į turgų ir vadintos turginėmis (daržovinėmis) valtimis.
Kurėnų burių ir rangauto tipai pagal kraštotyrininką Egidijų Bacevičių: Šiaurinėje Kuršių marių dalyje naudotos senesnės sandaros špritinės didžiosios burės su paslankiu skersiniu (ardamu/špritu), pietinėje (riba per marias Pilkopa – Karklė) ir platesnėje marių dalyje – gafelinio tipo stačiakampės burės. Ilgainiui gafelinės kaip lengviau suvaldomos burės naudotos didesnėse burvaltėse. Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje, 2008
XVI–XVIII a. išskirtinai krovinius dideliais kiekiais gabeno vytinės (30 m ilgio ir didesnės), XIX a. ir XX a. pradžioje mariose įsivyravo reisinės ir baidokai (20–30 m ilgio). Visi išvardinti laivų tipai pasižymėjo bendra konstrukcine ypatybe – jie plokščiadugniai laivai su šoniniais švertais, atstojančiais burlaiviui kilį. Mariose plaukiojo ir kilinės konstrukcijos (dugnas „nenupjautas“ plokščiai, bet tolygiai siaurėja link kylio) ungurinės burvaltės, skirtos žvejybai su ant virvės pririštais kabliukais (ūdos). Šįkart istorinis pasakojimas ne apie jas.
Burvaltės ir burlaiviai žemėlapiuose
Remiantis archeologiniais tyrinėjimais pamaryje žinoma, kad žmonės čia gyveno neolito (vėlyvojo akmens amžiaus) laikais. Seniai, kokie 4000–5000 metų atgal. Ir didžiąją buvimo prie marių laikotarpiu naudojosi primityviomis vandens transporto priemonėmis (pvz. skobtais luotais ar rąstų plaustais).
Panagrinėjus ankstyvąją, XVI–XVII a., Kuršių marių regiono kartografiją tikslesnių duomenų apie to laiko laivų tipus rasti sudėtinga. 1539 m. švedų dvasininkas, geografinės aplinkos tyrinėtojas ir kartografas Olaus Magnus Jūriniame žemėlapyje su Šiaurės šalių aprašymu (žinomame kaip lot. Carta Marina) Kuršių mariose pavaizdavo į kogą ar halką panašų jūrinio tipo laivą. Tikėtina, taip bandyta parodyti, kad mariose apskritai egzistuoja laivyba. Panašaus tipo laivais paženklinti ir vandenys Aistmarėse ar pietinėje Baltijos jūros dalyje. Žymiai tiksliau tame pačiame žemėlapyje tarp Kauno (Cavm) ir Vilniaus (Vilna) pavaizduoti plokščiadugniai, vairuojami irklais, grūdų gabenimui skirti laivai (naves frumetarie). Tarpe jų, ir lietuviškoji vytinė (su dengtu stogu). Atrodo, autorius su Nemuno ir Neries laivais buvo susipažinęs geriau.
Teologas, istorikas, geografas ir kartografas Kasparas Henenbergeris 1576 m. išleido Prūsijos žemėlapį Prvssiae tai Prūsija – labiausiai šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas aprašymas, kuriame Kuršių mariose vaizduojama irklinė valtis, burinė valtis ir burinis laivas. Pagal burių konstrukciją (rangautą ir takelažą) didysis laivas panašus į vytinę su rėjine bure. Kitas burinis laivelis sunkiau nusakomos konstrukcijos. Burė irgi panaši į rėjinę. Karaliaučiuje gyvenęs ir su Prūsijos kraštu gerai susipažinęs K. Henenbergeris greičiausiai vaizdavo krovinių gabenimui, o ne žvejybai skirtus mariose plaukiojusius laivus.
1650 m. pasirodžiusiame Klaipėdos valsčiaus žemėlapyje Kuršių mariose, ties Juodkrante, matome burinio laivo piešinį. Savo išvaizda jis nepanašus į plokščiadugnę burvaltę. Labiau primena X–XII a. vikingų tipo kylinį laivą su stačiakampe rėjine bure. Nedidelių matmenų pagal prigimtį jūrinio tipo skandinavų ar vėliau kuršių laivai galėjo plaukioti mariose. Abejones dėl platesnio jų panaudojimo kelia seklumas ir dugno nepastovumas, kuo Kuršių marių vandens telkinys buvo ir yra istoriškai išskirtinis.
Išskyrus kelis gerai žinomus regiono istorinius žemėlapius reiktų paminėti, kad XVI–XVII a. juose laivai dažnai vaizduoti simboliškai, sąlyginai ir bendrais bruožais. Labai tikėtina, kad žemėlapių kūrėjai marių laivų akyse nebuvo regėję. Bet ankstyvieji Kuršių marių ir aplinkinių upių kartografiniai vaizdiniai mums pasakoja apie tuo metu jau egzistavusius burinius, iš lentų surenkamus ir plokščiais dugnais laivus.Subscribe
Žmonės iš Olandijos grafystės (olandai) Klaipėdoje ir pamaryje
Iki 1581 m. Nyderlandų provincijų nepriklausomybės paskelbimo Olandija grafystė priklausė Habsburgų Nyderlandams kaip dalis katalikiškosios Šv. Romos imperijos palikimo.
Nuo XV a. šis Šiaurės jūros regionas sparčiai augo koncentruojant vietos pirklių ir savivaldos rankose jūrinę ir prekybinę galybę. Auganti Olandijos regiono miestų – Amsterdamas, Roterdamas, Leidenas, Harlemas – paklausa žemės ūkio ir miško produktams nukreipė prekybinius srautus į pietryčių Baltijos pakrantes – tarp jų ir į Klaipėdą. Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Nyderlandų pėdsakai Klaipėdoje“ (rengėjas dr. E. Ubis)
Tuo metu Amsterdamas išaugo į vieną pagrindinių Europos uostų dėka grūdų, atgabenamų iš Baltijos jūros regiono. Iš Amsterdamo grūdai būdavo paskirstomi į Belgijos, Šiaurės Prancūzijos ir Anglijos miestus. Kad palaikytų prekybinius ryšius su būtinųjų resursų Žemumų šalims (angl. Low Countries) transportavimo punktais Klaipėdoje XVI a. viduryje pradeda kurtis olandų jūrininkų ir pirklių bendruomenės, atvėrusios naujas galimybes regiono laivybos raidai. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės upių laivas vytinė, vaizduojama O. Magnus žemėlapyje Carta Marina (1539 m.) plukdė krovinius į Gdanską, Karaliaučių ir Klaipėdą olandų pirklių agentams. Galiausiai, prekės, ypač grūdai, buvo pakraunami į olandų burlaivius ir išplukdomos į Šiaurės jūrą. XVII a. pradžioje grūdų į Amsterdamo rinką tiekėjai per metus uždirdavo apie 36 000 kilogramų gryno sidabro.
Nyderlandų įtaka Klaipėdai prasidėjo dar XVI a. pirmoje pusėje, 1517–1519 m. pirmąjį jūrinis laivą Klaipėdoje statė Prūsijos valdovo Albrechto Branderburgiečio pasikviesti olandų meistrai. Šis įvykis svarbus miesto kaip jūrinio uosto raidai. 1539 m. Klaipėdoje įsikūrė pirmieji Nyderlandų kilmės pirkliai ir laivadirbiai – Johannas Harcksonas ir laivų statytojas Janas Jacobsenas. Jų atvykimas atnešė naują požiūrį į prekybą, amatus ir jūrinę veiklą. 1561 m. olandai klaipėdiečiams pastatė vidaus vandenų ir jūros pakrančių burlaivį – šmaką. 1562 m. laivų statytojas Janas Jacobsenas statė du laivus Maklenburgo hercogui: „Grifas“ ir „Jaučio galva“. Iki amžiaus pabaigos olandai Klaipėdoje pastatė ir į vandenį nuleido 11 jūrinių laivų. Akivaizdu, kad XVI a. Klaipėdoje žmonės iš Olandijos atnešė inovacijas verslumo, prekybos ir laivadirbystės srityse.
Be ekonominių interesų būta ir kitų priežasčių olandams kurtis Kuršių marių aplinkoje. Sumanių ir verslių Šiaurės jūros pakrantės gyventojų olandų įsikūrimas Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje siejamas ir su jų įgūdžiais išgyventi vandens apsuptyje bei religiniu persekiojimu. Pirmoji olandų imigrantų banga Prūsijos žemėse fiksuojama dar XIII a., kai Kryžiuočių ordinui užkariavus prūsų žemes buvo pasikviesti patyrę žemdirbiai iš Vakarų Europos, ypač Nyderlandų, kad šie nusausintų žemas ir pelkėtas teritorijas. Yra žinoma, kad jie kūrėsi netoli Elbingo ir Aistmarių. Kitas masiškesnis olandų kėlimasis į Prūsiją vyko XVI a. viduryje, kai Nyderlanduose ilgamečių kovų su katalikybės proteguotojais Habsburgais metu prasidėjo kruvini religiniai persekiojimai. Tūkstančiai protestantiškojo tikėjimo olandų ieškojo prieglobsčio, kurį rado Vyslos deltos regione. Prūsijos kunigaikštystė ir Lenkijai priklausiusi Karališkoji Prūsija pasižymėjo religine tolerancija, todėl tapo saugiais namais ateiviams. Olandai apsigyveno aplink Gdanską, Elbingą ir Malborką. Jie atsivežė unikalią hidrotechnikos darbų patirtį. Formavo pylimus, kasė kanalus, sausino užliejamas lygumas ir statė vėjo malūnus, paversdami pelkes vienomis derlingiausiomis Prūsijos žemėmis. Yra hipotezė, kad iš Vyslos regiono vėliau olandai kėlėsi gilyn į rytus – į Nemuno deltą (Rusnės, Šilutės apylinkes). Ir čia jie pritaikė savo žinias, galimai ir laivų statyboje.
Labai tikėtina, kad Kuršių marių pakrantėse XVI amžiuje susidarė palankios sąlygos plisti olandiškam laivadirbytės amatui naudojantis arba Klaipėdoje dirbusių laivų dailidžių, arba į regioną atsikėlusių kolonistų iš Olandijos grafystės žiniomis ir patirtimi.
Olandų marių laivai XV–XVI a.
Kol neįvyko išsamesni istoriniai tyrimai, drąsiai tvirtinti, kad Kuršių marių burvalčių tipas (kurėnai) yra kultūrinių ir technologinių kontaktų su Olandijos regionu dabartiniuose Nyderlanduose rezultatas, negalime. Bet galime pasižiūrėti į plokčiadugnių burvalčių su švertais (šliužėmis) analogus Reino žemupio vandens keliuose (ol. Ijssel atšakoje) ir vidinėje Pietinė jūroje (ol. Zuiderzee). Siūlau pasidairyti į ankstyvųjų moderniųjų laikų „fotografijas“ – paveikslus. XV–XVII a. Nyderlandų provincijos pasižymėjo talentingais dailės meistrais, kurių drobės studijuotinos ir kaip vaizdingi istoriniai šaltiniai.
Apie 1490–1495 m. nežinomas dailininkas nutapė triptiką (trijų dalių paveikslą) „Šv. Elžbietos dienos potvynis“, kuris buvo skirtas bažnyčios Šiaurės Olandijos Dordrechto mieste altoriui. Dailės kūrinyje pavaizduotas 1421 m. lapkričio 19 d. Olandiją nusiaubęs potvynis (Dordrechto regione 23 kaimas buvo užtvindyti ir apie 2000 žmonių žuvo). Vienoje triptiko dalyje nutapytos dvi burvaltės labai primena kurėnus. XV a. atvaizduota laivų forma ir špritinis (su skersine kartimi) burių tipas neįtikėtinai panašūs į iš XIX a. pabaigos atvirukų pažįstamus Kuršių marių laivus.
Ir 1588 m. kartografo Jacob van Deventer grafiškai gana detaliame Olandijos žemėlapyje vaizduojami vidaus vandenų burvalčių piešiniai primena kurėnus. Ypač netoli Dordrechto vandens telkiniuose pavaizduoti laivai.
Olandiškų ir Kuršių marių laivų panašumų matyti ir 1611 m. Claes Jansz. Visscher piešinyje „Amsterdamo vaizdas“
XVI–XVII a. olandų pakrančių ir vidaus laivyba vystėsi reaguojant į pastovius pokyčius jūros veikiamose įlankose (kaip Pietinė jūra) ir tankiame upių tinkle. Laivai turėjo būti plataus ir plokščio dugno, su šoniniais švertais dreifui (vietoje kilio), pakankamai manevringi ir lengvai valdomi. Jie naudoti prekių ir žmonių transportavimui, žvejybai ar žuvies surinkimui pakrantėse iš jūrinių žvejybos burlaivių. Labiausiai atitinkantį pagal dydį ir konstrukciją kurėnus būtų galima įvardinti botter laivo tipą. Šiais laivais žvejota savotiškoje vidaus įlankoje (Pietinėje jūroje) ir Šiaurės jūros pakrantėje. Botter tipas galutinai išsivystė XVIII a. ir laivas atrodo stambesnis ir tvirtesnis lyginant su kurėnu, kuris galėtų būti ankstesnė jojo versija.
Atrask truputį daugiau jūrinių istorijų:Subscribe
Ką galim konstatuoti
Kaip ir minėjau, reiktų daugiau duomenų ir įvairiapusių istorinių šaltinių įvertinimo prieš teigiant, kad Kuršių marių burvaltės kilo nuo konkretaus olandų naudoto burvaltės tipo. Tikslinant kurėnų kilmės istoriją labai padėtų konkretesnės žinios apie Klaipėdoje XVI a. ir XVII a. dirbusius laivų dailides ar tiesioginiai liudijimai apie prie marių gyvenusių olandų veiklą. Nėra detaliai įvertinta ir lokali to laiko pamario lietuvininkų ir kuršininkų/kopininkų gyventojų žvejybinė veikla. Vertinant istorinį atvaizdavimą bene ankstyviausias žinomas kurėno piešinys yra aptinkamas Kuršių marių žvejybos vyriausiojo inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo 1839 m. balandžio 27 d. laiške į Karaliaučių profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai.
Susumuojant akcentuočiau, kad Kuršių marių burvalčių ir žvejybos istorinės raidos nuosekliai išdėstyti yra sudėtinga, likę neatsakytų klausimų. Tam tikri istoriniai regiono vystymo momentai mums sufleruoja atsakymus. Bet to nepakanka. Sunku būtų patikėti, kad olandai Kuršių marių burvalčių raidoje viena ar kita forma neprisidėjo savo įgūdžiais ar patirtimi. Olandai statė gana panašius į kurėnus laivus ir kaip jie atrodė galima iš dalies rekonstruoti patyrinėjus Nyderlandų dailės paveldą.
Jei olandai ir yra kurėno krikštatėviai bei prisidėjo kuriant laivą pagal savo gimtųjų vandenų pavyzdį, akivaizdu, kad Kuršių marių burvaltė turėjo būti pritaikoma šiam vandens telkiniui, gamina iš vietos medžiagų ir vystoma kaip unikalus laivo tipas.
Daugiau panašių tekstų galima rasti čia.
Tekstų rengimą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė pagal kultūros ir meno kūrėjo stipendijų programą.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą