Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-10-18 |
Penktadienį Rusijos centrinis bankas planiniame posėdyje paskelbs būsimą palūkanų normą ir duos trumpalaikę šalies ekonomikos prognozę. Dabartinė palūkanų norma yra 14% procentų ir dauguma jų ekspertų sutinka, jog ji tokia ir bus palikta.
Centrinis bankas neturi gerų pasirinkimų, nes makrofinansinė situacija nuo metų pradžios šalyje reikšmingai pasikeitė.

Nebeskolina valstybei už priimtiną kainą
Reikšmingiausias pokytis yra ilgalaikių valstybės paskolų pajamingumo „atsirišimas“ nuo bazinės palūkanų normos. Centrinis bankas antrus metus palaipsniui mažina palūkanų normą nuo pikinių 21%, ir iki šios vasaros Rusijos bondai nežymiai svyravo apie tą žemyn besikeičiančią normą. Tačiau vasarą palūkanų trajektorijos išsiskyrė: bazinė norma nusileido iki 14%, o valstybės skolos pajamingumas priartėjo prie 17% ir tvirtai laikosi tos kartelės.
Finansų rinka nebetiki rublio stabilumu ir todėl iš valstybės reikalauja reikšmingos premijos už riziką.
Privatiems skolintis tampa dar brangiau
Valstybės skola jau pagal apibrėžimą visame pasaulyje yra laikoma mažiausiai rizikinga lyginant su paskolomis privačiam verslui. Tad kylant valstybės skolos pajamingumui, automatiškai didėja ir premija už paskolas privatininkams.
Rusijos verslui vis sunkiau sekasi refinansuoti senas paskolas ir nuo vasaros vidurio ten pagausėjo įmonių defoltų. Tai tampa save palaikančiu procesu: kuo daugiau defoltų, tuo nervingesnė rinka, tuo didesnės premijos už riziką ji reikalauja ir taip skatina naujus defoltus.
Kol kas kreditinės griūties šioje srityje dar nėra, tačiau pokyčių vektorius jau yra išryškėjęs.
Kapitalas bėga į šiltus kraštus
Iš Rusijos, su nedideliais apribojimais, galima išvežti pinigus. Grynieji ribojami griežčiau, negrynieji gali judėti laisviau. Ir tomis galimybėmis turtingieji rusai naudojasi. Europoje jų pinigai nėra laukiami, tad didesnis srautas juda į pietinę Aziją, nuo Dubajaus iki Singapūro.
Turkijoje tarp nekilnojamojo turto pirkėjų užsieniečių rusai užima tvirtą pirmąją vietą, gerokai lenkdami vokiečius.
Tai jau atsiliepė ekonomikai: pagal žinomo „Stolypino klubo“ vertinimą, investicijos į pagrindinius fondus mažėja penktąjį metų ketvirtį iš eilės. Užuot investavę į savo vietos verslą, kurį valdžia bet kada gali atimti, rusai evakuoja pinigus į saugesnes vietas. O mažesnės investicijos šiandien – tai mažesnė gamyba rytoj.
Bėga ir paslapčiomis
Ne visi turtingi rusai nori naudotis legaliomis galimybėmis perkelti pinigus į saugesnes šalis. Valdžios matomas pinigų judėjimas gali figūrantui turėti nemalonių pasekmių: gali kilti klausimų dėl kapitalo kilmės, gresia iš valdžios ir sulaukti pasiūlymų, kurių nebus galima atsisakyti.
Dideli pinigai visada bailūs, o rusų pinigai bailūs ypač. Saugiau yra tokias operacijas atlikti konfidencialiai. Juo labiau, kad atkirtus Rusiją nuo Vakarų finansų infrastruktūros, per ketverius metus pinigams jau praminti alternatyvūs, nors ir nepigūs, takai.
Rusijos centrinis bankas vasarą pateiktoje šalies mokėjimų balanso apžvalgoje fiksavo ženklų į šalį ateinančių ir išeinančių pinigų sumų išsiskyrimą, nepaaiškinamą eksporto ir importo balanso duomenimis. Pirmąjį ketvirtį šalį taip paliko 1,4 mililjardo dolerių, o antrąjį ketvirtį – jau 12,2 milijardo.
Nežymi dalis tos sumos gali būti paaiškinama metodologiniais ar techniniais faktoriais, tačiau pagrindinė dalis – tai slaptas kapitalo nutekėjimas.
Patriotizmas – paskutinysis niekšo prieglobstis
Iš tos statistikos nereikėtų daryti optimistinės išvados, kad kapitalus lauk traukiantys Rusijos verslininkai yra pacifistai ir antiputinistai. Objektyviai – taip, jų sprendimai silpnina Rusijos galimybes tęsti agresiją. Tačiau paprastai kuo didesnis sukčius, tuo demonstratyviau jis ten demonstruoja šovinizmą.
Tipinis pavyzdys – dabar sėdintis stambus verslininkas ir korporaciniams šalies verslo interesams atstovaujančios organizacijos „Delovaja Rossija“ generalinės tarybos narys Sergejus Malofeikinas. Jis kaltinamas sukūręs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs. Malofeikinui inkriminuojama visa puokštė nusikaltimų, už kuriuos jam gresia bausmė iki dvidešimties metų kalėjimo. Greta kitų veikų – ir nelegalūs pinigų pervedimai į Singapūrą ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Ironiška, bet ir dėsninga, kad jo advokatai pabrėžia ginamojo nuopelnus karui: Malofeikinas finansavo karo veiksmus, rėmė jo „veteranus“, yra net apdovanotas medaliu „Už pagalbą frontui“.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą